jrų augalijà, augalų bendrijų, susiformavusių sūraus ir apysūrio vandens telkiniuose (vandenynuose ir jūrose), visuma. Apysūrėse jūrose auga ir gėlavandeniai, ir sūrų vandenį mėgstantys augalai (halofitai). Jūrų augaliją sudaro mikrofitai (mikroskopiniai dumbliai) ir makrofitai (makroskopiniai dumbliai, žiediniai augalai). Jūrose vyrauja dumbliai, jie paplitę iki 200 m gylio, sudaro dalį fitoplanktono ir makrobentoso. Šaltų jūrų planktone vyrauja titnagdumbliai, šiltų – šarvadumbliai. Jūrų bentosą sudaro raudondumbliai (apie 4000 rūšių), rudadumbliai (apie 1500 rūšių), nedaug žaliadumblių. Šaltuose vandenyse auga dideli sąžalynai rudadumblių (guveiniai, laminarijos), šiltuose – raudondumbliai. Žiediniai augalai auga iki 50 (100) m gylio, dažnai vadinami jūrų žolėmis, sudaro vešlias povandenines pievas. Šaltose jūrose vyrauja andrinių (Zosteraceae), rupijinių (Ruppiaceae), vandensarginių (Zannichelliaceae), šiltose – Cymodoceaceae, Posidoniaceae šeimų augalai. Šiltų jūrų periodiškai užliejamuose dumblinguose pakraščiuose susiformuoja medžių ir krūmų sąžalynai (mangrovė).
951