jrų ežia (Echinoidea), dygiaodžių (Echinodermata) tipo bestuburių gyvūnų klasė. 2 poklasiai: taisyklingieji jūrų ežiai (Regularia) ir netaisyklingieji jūrų ežiai (Irregularia); 9 būriai, daugiau kaip 30 šeimų, apie 1000 rūšių. Paplitę normalaus druskingumo (apie 35 ‰) jūrose (daugiausia šiltose) ir vandenynuose.
Kūnas 3,5–20 cm, kartais iki 35 cm dydžio, ovalus, beveik rutuliškas. Jį gaubia šarvas, susidedantis iš 20 eilių stambių, nejudamai sujungtų kalkinių plokštelių, padengtų spygliais (yra ir bespyglių jūrų ežių). Turi 5 eiles ambulakrinių kojelių (dažniausiai paslėptų po spygliais); jomis šliaužioja. Burna yra centre, apatinėje kūno pusėje. Jūrų ežiai gyvena įvairiame gylyje, prie dugno. Minta foraminiferais, samangyviais, dumbliais. Skirtalyčiai, vystosi su metamorfoze. Labai vislūs. Jūrų ežiais minta jūrų žvaigždės, įvairūs jūriniai paukščiai. Kai kurių rūšių jūrų ežių ikrai valgomi. Arkties, Ramiojo ir Atlanto vandenynuose (ir Baltijos jūros vakarinėje dalyje) dažnas paprastasis jūrų ežys (Strongylocentrotus droebachiensis). Valgomasis jūrų ežys (Echinus esculentus) paplitęs nuo Ispanijos krantų iki Barentso jūros. Baltijos jūros vakarinėje dalyje gyvena Psammechinus ir Echinocardium genties jūrų ežiai.
a – valgomasis jūrų ežys, b – pieštukinis jūrų ežys (Phyllacanthus imperialis)