jrų fáuna, gyvūnų rūšių, gyvenančių jūrose ir vandenynuose, visuma. Užima didžiausią ištisinę buveinę – daugiau kaip 3/4 Žemės paviršiaus. Gyvųjų organizmų yra visuose lygmenyse – nuo saulės apšviesto vandens paviršiaus iki giliausių vandenyno lovių, esančių daugiau kaip 11 km gylyje (gilumų gyvūnai). Iš bestuburių jūrose gyvena foraminiferai, spinduliuočiai, žiuželiniai, blakstienotieji protistai, pintys, duobagyviai, plokščiosios, apvaliosios ir žieduotosios kirmėlės, nemertinos, moliuskai, vėžiagyviai, pečiakojai, samangyviai, dygiaodžiai, gaubtagyviai, iš stuburinių – žuvys, ropliai, žinduoliai. Svarbiausia jūrų faunos buveinė yra žemyninis šelfas, kuriame dideliais tuntais gyvena žuvys, omarai, krabai, moliuskai, kirmėlės. Daug gyvūnų rūšių čia yra todėl, kad sekliuose žemyninio šelfo vandenyse šviesa pasiekia jūros dugną ir jame gali augti dumbliai, įvairios jūrinės žolės, planktoniniai organizmai, kuriais šie gyvūnai minta. Labai įvairūs tropinių jūrų koralų rifų zonos gyvūnai. Čia gyvena apie 1/3 visų žuvų rūšių, daug jūrų žvaigždžių, moliuskų, krabų, koralinių gyvačių. Atviruose vandenynuose gyvena apie 5 % jūrų faunos rūšių.
Jūrų fauna skirstoma į pelaginę, arba vandens masės (zooplanktoną ir nektoną), ir dugno (zoobentosą). Zooplanktonas susideda iš foraminiferų, spinduliuočių, medūzų, šukuočių, irklakojų vėžiagyvių, pelaginių ir dugno gyvūnų lervų. Nektoną daugiausia sudaro žuvys, galvakojai moliuskai, rečiau banginiai. Zoobentosas susideda iš pinčių, koralų, daugiašerių žieduotųjų kirmėlių, lygiakojų ir dešimtkojų vėžiagyvių, pilvakojų ir dvigeldžių moliuskų, dygiaodžių, pogonoforų, ascidijų, dugninių žuvų. Pelaginė jūrų fauna skirstoma į paviršiaus (iki 200 m gylio), tarpinę (nuo 200 iki 750–1000 m) ir gilumų (daugiau kaip 1000 m gylio). Jūrų dugno fauna skirstoma į litoralinę (iki 200 m), batialinę (iki 2–3 km), abisalinę (iki 6–7 km) ir ultraabisalinę (nuo 7 iki 11 km). Dauguma jūrų gyvūnų gyvena normalaus druskingumo (apie 35 ‰) sąlygomis (stenohaliniai gyvūnai), kiti (eurihaliniai gyvūnai) prisitaikę gyventi kintančio druskingumo sąlygomis. Daugumos jūrinių gyvūnų lervos laisvai plaukioja, todėl jie gali plisti, suaugę gyvūnai turi organus, padedančius sklandyti vandenyje, grobiui sugauti – švytėjimo organus.
Visi gyvūnijos tipai susiformavo jūroje. Vėliau kai kurių tipų gyvūnai prisitaikė gyventi gėlame vandenyje ir sausumoje. Kai kurie stuburiniai gyvūnai, vėl sugrįžę gyventi į jūrą, dauginasi sausumoje (pvz., irklakojai, jūriniai vėžliai). Kai kurie gyvūnai (pvz., žuvys, austrės, midijos, šukutės, kalmarai, omarai, krevetės) yra svarbus verslo objektas. Didelę grėsmę jūrų faunai kelia vandens tarša (pvz., naftos išsiliejimas), nekontroliuojama žvejyba, veisimosi plotų sausumoje mažėjimas, klimato atšilimas.
1284