jūrų lelijos
jrų leljos (Crinoidea), krinoidjai, stiebelinių dygiaodžių (Pelmatozoa) potipio bestuburių gyvūnų klasė. 2 būriai: bestiebės jūrų lelijos (Comatulida) ir stiebelinės jūrų lelijos (Millecrinida). Apie 630 rūšių. Gyvena prie jūrų ir vandenynų dugno (ypač jų daug tropinėje zonoje); visą laiką arba tik jaunos būna prisitvirtinusios prie substrato. Kūnas susideda iš iki 1 m ilgio stiebelio, taurelės ir iš jos išeinančių šakotų judrių spindulių, vadinamų rankomis. Skeletą sudaro įvairios formos ir dydžio kalkinės plokštelės, kurias jungia raumenys. Stiebelis prie substrato prisitvirtina šaknų pavidalo ūseliais. Taurelė platesniuoju galu nukreipta į viršų, jos centre yra burna. Rankų galuose esančiomis ambulakrinėmis kojelėmis jūrų lelijos gaudo maistą, kvėpuoja, juda. Minta planktonu ir detritu. Skirtalytės, vystosi su metamorfoze. Kaip ir kiti dygiaodžiai, jūrų lelijos gali atsiauginti prarastas galūnes. Atlanto vandenyne dažnesnės Metacrinus, Rhizocrinus ir Heliometra genčių rūšys. Iškastinės jūrų lelijos aptinkamos nuo apatinio ordoviko.
a – jūrų lelija Metacrinus rotundus, b – jūrų lelija Heliometra glacialis