jrų pstininkai, karinių jūrų pajėgų rūšis, parengta jūrų desantinėms, ekspedicinių pajėgų ir specialioms operacijoms, karinių jūrų bazių ir uostų gynybai, svarbių pakrantės objektų apsaugai.
20 a. antros pusės–21 a. jūrų pėstininkai ginkluoti automatiniais šaulių ginklais, plaukiojamaisiais šarvuočiais, artilerija, nešiojamaisiais prieštankiniais ir priešlėktuviniais raketų kompleksais. Jūrų pėstininkų turi pagrindinių NATO valstybių, Rusijos ir kitų valstybių ginkluotosios pajėgos. Daugiausia jūrų pėstininkų yra Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ginkluotosiose pajėgose (apie 200 000 karių), JAV jūrų pėstininkų korpusas turi ir aviacijos dalinių. Dideli jūrų pėstininkų junginiai – brigados, divizijos – kartu su oro desanto daliniais sudaro ekspedicinių pajėgų pagrindą. Jūrų pėstininkai dalyvauja taikos palaikymo ir antiteroristinėse operacijose, vykdo kai kurias karo policijos funkcijas. JAV jūrų pėstininkai pagal tradiciją saugo tos šalies diplomatines atstovybes kitose valstybėse.
Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų pėstininkai per paradą (2015)
Istorija
Pirmiausia jūrų pėstininkai atsirado Anglijoje – 1664, 18 a. pirmoje pusėje – kitose Europos šalyse ir Rusijoje (1705), 1775 – JAV. Jūrų pėstininkų uždaviniai plėtojantis jūrų karybai kito. Iš pradžių jie vykdė sargybos, jūrų mūšyje – šaulių (muškietininkų) – ir abordažinių komandų funkcijas. Pasikeitus kovos veiksmų jūroje pobūdžiui jūrų pėstininkai tapo pagrindine jūrų desanto pirmojo ešelono dalimi.
Jūrų pėstininkai Lietuvoje
Lietuvoje 1994–99 jūrų pėstininkų funcijas vykdė 7 Dragūnų Pamario gynybos batalionas (priklausė Karinėms jūrų pajėgoms), jo kariai sėkmingai dalyvavo tarptautinėse pratybose ir operacijose.
2316