jrų žvagždės (Asteroidea), dygiaodžių (Echinodermata) tipo bestuburių gyvūnų klasė. 3 būriai, apie 1500 rūšių. Paplitusios normalaus druskingumo (apie 35 ‰) jūrose ir vandenynuose įvairiame gylyje.
Kūnas nuo 1 cm iki 1 m skersmens, plokščias, žvaigždės pavidalo, spalvingas. Būna taisyklingo penkiakampio formos arba susideda iš disko ir nuo jo einančių spindulių, vadinamų rankomis (dažniausiai 5). Burna kūno apačioje. Gyvena dugne, juda ambulakrinėmis kojelėmis. Minta dvigeldžiais moliuskais, jūrų ežiais, ofiūromis, koraliniais polipais. Kai kurios jūrų žvaigždės išverčia skrandį, juo apgaubia grobį ir virškina. Dygliuotosios jūrų žvaigždės (Acanthaster plancri), gyvenančios Didžiajame Barjeriniame rife, populiacija labai padidėjo, jos ėmė naikinti šį rifą sudarančius koralinius polipus. Dauguma jūrų žvaigždžių yra skirtalytės. Dauginasi tiesiogiai (pvz., gyvavedės jūrų žvaigždės) arba su metamorfoze. Lerva (bipinarija) yra dvišalės simetrijos, dažniausiai laisvai plaukioja. Jūrų žvaigždėms būdinga regeneracija (gali atauginti prarastas kūno dalis). Iškastinės jūrų žvaigždės aptinkamos nuo ordoviko. Baltijos jūros vakarinėje dalyje gyvena Asterias, Henricia ir Solaster genčių jūrų žvaigždės.
a – jūrų žvaigždė Marthasterias glacialis, b – jūrų žvaigždė Heliaster multiradiata