Palẽckis Justas 1899 01 22Telšiai 1980 01 26Vilnius, Lietuvos sovietinis veikėjas. Žurnalistas, rašytojas. S. Noreikienės ir J. V. Paleckio tėvas.
Veikla
Iki 1926 vidurio gyveno Rygoje, dirbo spaustuvėje, mokytojavo, bendradarbiavo liberaliosios ir kairiosios krypties spaudoje. 1924–26 Latvijos lietuvių draugijos Rūta pirmininkas. Persikėlęs į Kauną suartėjo su Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir Lietuvos jaunimo sąjungos nariais. 1926 po liaudininkų ir socialdemokratų laimėtų III Seimo rinkimų, kaip liaudininkų partijos narys, paskirtas ELTA direktoriumi, po 1926 12 17 perversmo 1927 iš pareigų atleistas. Aktyviai įsitraukė į Lietuvos jaunimo sąjungos opozicinę A. Smetonos režimui ir tautininkams veiklą. 1925–29 leido ir redagavo žurnalą Naujas žodis, 1933–36 – Laiko žodis, 1936–37 dienraščio Laiko žodis redaktorius, bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose. Po apsilankymo SSRS (1933) prisidėjo prie antivalstybinių organizacijų veiklos, nuo 1939 rudens propagavo vadinamosios Lietuvos liaudies respublikos idėją. 1939 10 11 per Vilniaus ir Vilniaus krašto atgavimo oficialias iškilmes J. Paleckis viešai reikalavo, kad prezidentas A. Smetona atsistatydintų. Išsiųstas į Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklą, vėliau ištremtas į Latviją.
Justas Paleckis
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, J. Paleckis tapo SSRS ir Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybės politikos vykdytoju. Paskirtas ministru pirmininku 1940 06 17 neteisėtai sudarė vadinamąją Liaudies vyriausybę, ėjo ir prezidento pareigas; jau kitą dieną, 06 18, ministro pirmininko pareigas perdavė savo pavaduotojui V. Krėvei ir liko formaliu ministru pirmininku. Nesugebėjo objektyviai įvertinti politinės situacijos, naiviai tikėjo SSRS vadovų teikiamomis propagandinėmis garantijomis, kad nebus kėsinamasi į Lietuvos nepriklausomybę. J. Paleckis klusniai vykdė SSRS vyriausybės ypatingojo įgaliotinio Lietuvai V. Dekanozovo ir LKP vadovybės nurodymus, pasirašė neteisėtus aktus, kuriais remiantis buvo susidorota su Lietuvos valstybės veikėjais ir pareigūnais, 1940 07 21 pasirašė vadinamąjį Lietuvos įstojimo į SSRS aktą. 1940 08 vadovavo Lietuvos liaudies seimo (Liaudies seimas) Įgaliotajai komisijai, kuri SSRS Aukščiausiajai Tarybai (AT) įteikė Liaudies seimo rezoliuciją dėl LSSR priėmimo į Sovietų Sąjungą. Nuo 1940 08 16 priklausė LKP.
Sovietinio okupacinio režimo Lietuvoje metais J. Paleckis reiškėsi kaip komunistas liberalas: dažnai nesutarė su senaisiais komunistais, jautriau nei kiti reagavo į Lietuvos rusifikavimą, primityvaus internacionalizmo brukimą, inteligentijos ir kitaminčių persekiojimą. Buvo tolerantiškas tautinės kultūros apraiškoms, nepritarė spartinamai prievartinei kolektyvizacijai. Nuo represijų gynė kai kuriuos inteligentus, rūpinosi, kad ištremtieji būtų grąžinti į Lietuvą, todėl A. Sniečkaus ir kitų LKP Centro komiteto plenumuose, suvažiavimuose J. Paleckis ne kartą buvo kaltinamas nacionalizmu, pataikavimu lietuvių tautos gynėjams, patriotams, opozicijai sovietiniam okupaciniam režimui, nemarksistiniu Lietuvos praeities aiškinimu; juo buvo nepasitikima.
Politinio atšilimo metais, po J. Stalino mirties (1953), atsiskleidė J. Paleckio pažiūrų dvilypumas: mėgino ginti Lietuvos interesus ir stengėsi parodyti, kad yra ištikimas sovietiniai ideologijai (marksizmui-leninizmui), Lietuvos ateities nemato be Rusijos ir SSRS globos. 1940–67 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas (1941–66 ir SSRS AT prezidiumo pirmininko pavaduotojas), 1966–70 SSRS AT Tautybių tarybos pirmininkas. 1940–66 LKP Centro komiteto ir komiteto biuro narys, 1952–71 kandidatas į SSKP Centro komiteto narius, 1940–67 ir 1975–80 LSSR AT, 1941–74 SSRS AT deputatas.
Knygos
Parašė 20 politinės, kelionių įspūdžių ir memuarinės publicistikos knygų, 6 poezijos rinkinius, išvertė grožinės literatūros kūrinių.
-Justas Paleckis
L: V. Tininis Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai Vilnius 1994.
2769