justiciãras (angl. justiciar), vidurinių amžių Anglijoje vienas aukščiausiųjų pareigūnų. Dėl normanų karalių dažno lankymosi ir ilgoko buvimo žemyne kilo poreikis Anglijoje turėti vicekaraliaus ar regento pareigas atliekantį asmenį. Juo tapo justiciaras, kuris valdė kaip pirmasis ministras: vadovaudavo karo žygiams, pirmininkaudavo Karaliaus (Didžiajai) tarybai. 1204 praradus Normandiją, karalius ilgiau buvo Anglijoje. Vieną žymiausių justiciarų – Hubertą de Burghą (gyveno apie 1175–1243) – karalius Henrikas III Plantagenetas (1207–72) 1232 nušalino. Nors baronai reikalavo, bet justiciaro pareigybė nebuvo atkurta, vietoj jo atsirado kanclerio pareigos.
2271