Justinas

Justnas (lot. Justinus), Justnas Kankinỹs apie 100Flavija Neapolis (dabar Nablusas) 165Roma (nuteistas mirti už atsisakymą aukoti seniesiems dievams), filosofas, Bažnyčios Tėvas. Šventasis kankinys (šventė – birželio 1). Vienas žymiausių 2 a. apologetų. Apie 130 priėmė krikščionybę. Studijavo filosofiją. Patyrė Platono ir stoikų įtaką. Pirmasis krikščionybę traktavo kaip filosofiją, pripažino ją vienintele teisinga. Efese ir Romoje dėstė savo krikščionišką filosofiją. Valdant imperatoriui Antoninui Pijui (138–161) Romoje atidarė filosofinę mokyklą. Naudodamas Platono filosofines kategorijas aiškino krikščionybės ir senųjų tikėjimų, Dievo malonės ir pažinimo mąstymu santykius, filosofijos ir Dievo problemą.

Justinas Kankinys (André Thevet knygos Les vrais pourtraits et vies des hommes illustres Paris 1584 iliustracija)

Sukūrė naują apologijos formą pateikdamas pro et contra argumentus, gausiai naudodamas dialogus. Eusebijas Cezarėjietis mini Justino 8 veikalus. Išliko 2 apologijos (Krikščionių apologija Antoninui, vadinamoji I apologija, apie 153–154, lietuvių kalba fragmentai 1991 ir Krikščionių apologija Romos senatui, vadinamoji II apologija, apie154) ir dialogas Pokalbis su žydu Trifonu (apie 155–160, lietuvių kalba fragmentai 2003). Filosofų globėjas.

P: Bažnyčios tėvai: Nuo apaštališkųjų Tėvų iki Nikėjos Susirinkimo Vilnius 2003.

908