Jusùfas ibn Tašufnas (Yūsuf ibn Tāshufīn) ? 1106, Almoravidų valstybės Šiaurės Afrikoje ir Pietų Ispanijoje emyras (1061–1106). Almoravidų dinastijos. 1062 įkūrė Marrakešą (Almoravidų sostinė iki 1147). Puikus karvedys, užkariavimais išplėtė valstybės teritoriją: iki 1084 užėmė Maroką ir Vakarų Alžyrą, Viduržemio jūros salas Ibizą, Maljorką bei Menorcą. 1086 mūšyje prie Zalacos (netoli Badajozo) Jusufo ibn Tašufino armija sumušė Leono ir Kastilijos karaliaus Alfonso VI Drąsiojo kariuomenę; iki 1092 užvaldė visą musulmoniškąją Ispaniją (išskyrus Saragosos emyratą). Jam valdant Almoravidų valstybė pasiekė didžiausią galybę.
2271