jùtai (angl. jutes), germanų gentys, 1 a. pradžioje gyvenusios Jutlandijos pusiasalio pietuose.
Nuo 3 a. pabaigos kartu su anglais ir saksais puldinėjo Britanijos salas. Per Didįjį tautų kraustymąsi (5–8 a.), stumiami gausesnių ir karingesnių genčių, buvo priversti keltis į dabartinės Anglijos teritoriją.
Pasak anglosaksų istoriko Bedos, jutai apsigyveno į rytus nuo anglų – Kente, į šiaurę nuo Solento sąsiaurio, Vaito saloje (20 a. archeologiniai kasinėjimai iš dalies tą patvirtina), jų pusiau legendiniai vadai Hengistas ir Horsa 5 a. viduryje Britanijos pietryčių dalyje įkūrė Kento karalystę (sostinė Canterbury; buvęs romėnų Durovernas).
Iki 8 a. jutai asimiliavosi su kitais gyventojais. 8 a. jų teritoriją pajungė Mersijos, 9 a. – Vesekso karaliai.