jutmo òrganai, žmogaus ir gyvūnų sensorinių sistemų periferinės dalys, susidedančios iš tam tikros rūšies receptorių ir pagalbinių bei apsauginių darinių. Pagal susidarančio pojūčio pobūdį jutimų organai skirstomi į regos, klausos, pusiausvyros ir kūno padėties, uoslės, skonio, lietimo (taktilinius), temperatūros bei skausmo (pastarieji 3 kartais vadinami odos jutimo organais), judėjimo ir vidaus. Jutimo organai, reaguojantys į dirgiklius, kurių šaltinis nutolęs nuo organizmo, vadinami distanciniais (klausos, regos, uoslės), visi kiti, kurių receptoriai sąveikauja su dirginimo šaltiniu tiesiogiai, – kontaktiniais. Dirgiklio požymius, pvz., kokybę (spalvą, tembrą), stiprumą, trukmę, jutimo organai koduoja nerviniais impulsais, kurie juntamaisiais nervais sklinda į sensorinių sistemų centrus smegenyse; čia ir kyla atitinkamas pojūtis. Jutimo organai prisitaikę nerviniu impulsu paversti tik tam tikrą energijos rūšį, pvz., ausis – garso, akis – šviesos bangas. Jutimo organuose gali veikti skirtingi dirgikliai, bet sukeliamas tas pats pojūtis (akį paveikus mechaniniais, elektros dirgikliais juntama šviesa); kad pojūtį sukeltų dirgiklis, kuriam šis jutimo organas neprisitaikęs, dirgiklis turi būti labai stiprus. Filogenetiškai anksčiausiai susiformavo skausmo, temperatūros jutimo organai (protopatiniai), vėliausiai – regos, klausos (epikritiniai). Jutimus trikdo nervų sistemos (nuo receptoriaus iki galvos smegenų žievės) funkciniai sutrikimai.
Žemesniųjų gyvūnų jutimo organai mažai specializuoti, jų pagalbiniai organai nesudėtingi. Pvz., duobagyvių kūne išsidėsčiusios jautrios ląstelės, reaguojančios į šviesą, vibraciją ir chemines medžiagas. Per evoliuciją gyvūnams iš nediferencijuotų, įvairiems poveikiams jautrių elementų susiformavo receptoriai, prisitaikę reaguoti tik į vieną kurią nors energijos rūšį. Susidarė vieni receptoriai, kurie įgijo sudėtingų pagalbinių darinių ir tapo aukštesniųjų bestuburių ir stuburinių gyvūnų klausos, regos, pusiausvyros, uoslės, skonio organais, kiti receptoriai liko odoje, vidaus organuose, raumenyse ir sausgyslėse. Paprasčiausi yra skausmo jutimo organai – nervų galūnės, reaguojančios į mechaninį dirginimą, sudėtingesni – lytėjimo (odos ir raumenų bei sausgyslių kinesteziniai organai), kurių receptoriai yra specialiose kapsulėse. Jutimo organų raida priklauso nuo gyvūno aplinkos ir gyvensenos. Pvz., kurmio akys redukavosi, sausumos žinduolių ausys prisitaikė priimti didelės amplitudės, bet mažo slėgio virpesius, delfinų – nedidelės amplitudės, bet didelio slėgio virpesius.
2082