Jutlándija (dan. Jylland, vok. Jütland), pusiasalis Europoje tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų. Plotas apie 40 000 km2, ilgis apie 450 km, didžiausias plotis apie 175 kilometrai. Didesnioji dalis (šiaurinė) priklauso Danijai, mažesnioji (pietinė) – Vokietijai. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, rytiniai statesni. Daug įlankų (Helgolando, Meklenburgo įlanka, Kylio įlanka, Århuso, Ålborgo, Tanniso, Jammerio), fjordų (Limfjordas, Nissumo, Ringkøbingo, Vejlės, Horsenso, Randerso). Paviršiaus didžiausias aukštis 173 m (Yding Skovhøjaus kalvagūbris). Šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas moreninis, daug ežerų; tarp kalvagūbrių – banguotos dugninių morenų lygumos. Vakaruose – moreninės ir zandrinės lygumos. Vakariniame pajūryje yra kopagūbrių. Trumpos vandeningos upės (didžiausia Gudenå – ilgis 160 kilometrų). Jutlandijos pietuose yra Kylio kanalas. Nedideli ąžuolynai, bukynai; viržynai, durpynai. 11 Ramsaro konvencijos saugomų vietovių.
laukinės gamtos buveinė ties Limfjordu
Jutlandijos kraštovaizdis
Didesnę teritorijos dalį užima žemės ūkio naudmenos (auginama javai, cukriniai runkeliai, daržovės). Gyvulininkystė. Žvejyba. Turizmas. Pusiasalį su Fyno sala jungia tiltas. Didžiausi miestai: Kylis, Flensburgas (Vokietija), Århusas, Ålborgas (Danija).
3021