juvelyriniai lydiniai

juvelỹriniai lydinia, aukso, sidabro, platinos, paladžio ir kitų tauriųjų metalų lydiniai. Dažniausiai taurieji metalai sulydomi vieni su kitais ar su kai kuriais spalvotaisiais metalais (daugiausia variu). Yra dekoratyvūs, atsparūs agresyviajai aplinkai, plastiški ir lengvai kalami, lankstomi, kalstinėjami, t. p. liejami. Juvelyrinių lydinių plastiškumas didinamas grūdinant, kietumas ir stiprumas – pridedant vario. Auksas dažniausiai sulydomas su sidabru ir variu; aukso lydinys su sidabru būna gelsvo atspalvio, su variu – rausvo. Pridėjus platinos gaunamas balsvo atspalvio lydinys, o auksą sulydžius su 23,5 % vario, 12,2 % nikelio ir 6,0 % cinko – baltasis auksas. Sidabras yra neatsparus koncentruotai azoto ir sieros rūgščiai, dėl to sulydomas su variu. Platina ir paladis dažniausiai sulydomi su sidabru ir nikeliu; pridėjus iridžio, rutenio, rodžio ar kitų platinos grupės metalų gaunamas dilimui atsparesnis lydinys. Lietuvoje dažniausiai naudojami šių prabų juvelyriniai lydiniai: aukso – 375, 500, 583, 750, 958, platinos – 950, sidabro – 750, 800, 875, 916, paladžio – 500, 850. Kai kuriose šalyse juvelyriniai lydiniai praba apibūdinama karatais, pvz., aukso praba 750 atitinka 18 karatų. Iš juvelyrinių lydinių daromi papuošalai, suvenyrai, buities, kulto reikmenys ir kiti juvelyriniai dirbiniai (juvelyrika). Juvelyriniai lydiniai pradėti naudoti trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų.