ka, senovės egiptiečių religijoje – žmogaus arba dievo sielos viena svarbiausių dalių (kartu su ach ir ba). Piramidžių tekstuose laikoma dievu. Manoma, reiškė žmogų saugančią dieviškąją galią, vėliau – fizines ir intelektines galias. Tikėta, ka lydi ir saugo žmogų nuo gimimo, po mirties lieka kape (jis kartais vadintas ka namais) ir gyvena žmogaus atvaizde arba skulptūroje. Žmogaus ka galinti klajoti, kol šis miega, apsigyventi augale (jeigu nori), vaidentis, pasirodyti kitiems, net jeigu žmogus yra gyvas. Jam mirus laukia naujo įsikūnijimo (tuo metu ba galinti būti mirusiųjų pasaulyje su dievu Ra, ach – su kitais dievais).
karaliaus Horo Ka statulos fragmentas, virš galvos pavaizduotos sulenktos rankos simbolizuoja ka (medis, auksas, datuojama tryliktąja senovės Egipto dinastija, maždaug 1750 m. prieš Kristų, Egipto muziejus Kaire)
Tikėta esant aukštesnę ka, atliekančią apsaugos funkcijas, ir žemesnę, susijusią su žemiškąja patirtimi. Manyta, kad gyvūnai, augalai, vanduo ir akmenys t. p. turi savo ka.
Rašomas hieroglifu, vaizduojančiu į dangų iškeltas rankas.
2781
-dievas ka; -sielos dalis ka; -ka siela