Kãaba (arab. ka‘b – kubas), musulmonų pagrindinės mečetės Al Masdžid al Charamo Mekoje svarbiausia dalis. Tai akmeninis 15 m aukščio, 12 m ilgio ir 10 m pločio statinys, jo kampai atgręžti į 4 pasaulio šalis. Rytinės sienos lauko pusėje įmūrytas Juodasis akmuo. Šiaurės rytų sienoje 2 m aukštyje yra durys, vidinės ir išorinės; pastarųjų paviršius padengtas auksu su trupučiu sidabro, ornamentuotas Korano citatų raižiniais; einantiems į vidų pristatomos kopėtėlės. Kaaba dengiama juodu audeklu (kisva). Laikoma dangiškosios šventovės įkūnijimu žemėje. Pasak legendos, ją pastatė Adomas, atstatė, vykdydami Alacho valią, Ibrahimas (Abraomas) ir Izmaelis; sienoje įmūrijo Juodąjį akmenį. Kaaba stovinti toje vietoje, virš kurios angelai danguje atlieka tavafą (ėjimą apie dangiškąją šventovę). Nuo 622 (hidžra) meldžiantis į Kaabą atsigręžiama veidu (iki tol, manoma, buvo atsisukama į Jeruzalę), mečetėse jos kryptį rodo maldų salės sienoje įrengta nedidelė niša (michrabas). Nuo 629 Kaaba lankoma per chadžą (pirmajam vadovavo pranašas Mahometas). 7 a. pradžioje kalifo Omaro įsakymu aplink Kaabą pastatyta mečetė (buvo restauruojama ir perstatoma).
Kaaba