tūkstantmečio kupolas (skersmuo 400 m) Grinvičo pusiasalyje Londone
kãbamosios konstrùkcijos, statybinės konstrukcijos, kurių laikančioji konstrukcija yra kabamoji sistema. Jos pagrindiniai elementai (liauni plieniniai lynai, ploni kevalai), kuriems naudojamas ypač stiprus plienas ir kompozicinės medžiagos, nuo veikiančių apkrovų dažniausiai yra tempiami. Kabamosiose konstrukcijose ypač gerai panaudojamas tempiamųjų elementų stiprumas – kuo stipresnė jų medžiaga, tuo lengvesnė ir ekonomiškesnė visa kabamoji konstrukcija. Kabamųjų konstrukcijų masė maža, todėl jos ypač tinka sudėtingų architektūrinių formų statiniams, jomis galima uždengti plačias pastatų navas (daugiau kaip 100 m) ir perdengti ilgus (daugiau kaip 1000 m) tiltų tarpatramius. Kabamųjų konstrukcijų trūkumas – mažas stabilumas, didelės deformacijos ir labai didelės horizontalios skėtimo jėgos. Šias jėgas atlaiko sudėtingos konstrukcijos atramos.
Būna plokščiosios ir erdvinės kabamosios konstrukcijos. Plokščiųjų kabamųjų konstrukcijų laikančioji konstrukcija yra plokščioji kabamoji sistema – tarp dviejų atramų ištemptas laikantysis lynas.
Tai kabamieji tiltai, keliai ir vamzdynai. Kabamasis tiltas būna kabelinis, vantinis ir mišrusis. Kabelinį tiltą sudaro pagrindiniai laikantieji lynai (kabeliai), pakabinti ant atramų – pilonų – ir pritvirtinti abiejuose upės krantuose arba standumo sijos, sudarančios tilto važiuojamąją dalį, galuose. Prie lynų prikabintos vertikalios pakabos laiko standumo siją reikiamame lygyje. Vantinio tilto svarbiausias laikantysis elementas yra tiesūs plieno lynai (vantai), kuriais ant pilonų pakabinta standumo sija. Mišrieji kabamieji tiltai turi ir kabelinio, ir vantinio tilto elementų – lynų su vertikaliomis pakabomis ir įstrižų vantų. Tiltų pilonai būna įvairių pavidalų (vertikalūs ir pasvirę, ištisiniai ir spragoti), iki kelių šimtų metrų aukščio, su masyviu, giliai į gruntą įleistu pamatu. Daromi iš plieno, gelžbetonio. Kabeliniai kabamieji tiltai perdengia ilgesnius tarpatramius negu vantiniai.
kabantysis vantinis Seto Ohašio tiltas Japonijoje
Erdvinėmis kabamosiomis konstrukcijomis dažniausiai dengiami pastatai. Jų laikantieji lynai ir pakabos nėra vienoje vertikalioje plokštumoje. Šios kabamosios konstrukcijos būna liaunosios, baigtinio lenkiamojo standumo ir mišriosios. Liaunosios kabamosios konstrukcijos: vantinės vieneriopo kreivumo (pavieniai arba keli lygiagretūs, tarp atramų įtempti lynai arba lynų santvaros), vantinės keleriopo kreivumo (tarp atramų kryžmai ištempti lynai arba lynų tinklai), liaunieji ir standieji kabamieji kevalai, mišriosios (ant įtemptų tarp atramų pavienių liaunųjų strypų skersai sudėti standūs strypai), ant išorinių lynų kabinamosios perdangos (konstrukcija kaip vantinio tilto). Baigtinio lenkiamojo standumo kabamosios konstrukcijos yra iš dalies standžios; jų strypai gali būti ir tempiami, ir lenkiami. Mišriosios kabamosios konstrukcijos sudarytos iš kelių skirtingų tipų kabamųjų konstrukcijų. Pastatų kabamųjų konstrukcijų atramos – pilonai, arkos, kolonos ir rėmai su atotampomis arba be jų, į sienas, kolonas atremti standūs žiedai ir kitokios.
vantinis Vasco da Gamos tiltas Portugalijoje
Svarbiausias kabamųjų konstrukcijų laikantysis elementas – plieno vielų lynas – išrastas 1834. 20 a. viduryje lynus imta gaminti iš kompozicinių medžiagų; jie yra kelis kartus stipresni. 2004 pasaulyje buvo 15 kabamųjų tiltų, kurių pagrindinis tarpatramis ilgesnis kaip 1000 m (lentelė). Erdvinėmis kabamosiomis konstrukcijomis dengiami didelių erdvių pastatai (stadionai, koncertų salės). Lietuvoje pastatyta kabamųjų lieptų (per Nerį Vilniuje 1950 ir 1984, Šventojoje), tiltas Elektrėnuose. Vantinės kabamosios konstrukcijos panaudotos Dainų estradai Vingio parke Vilniuje (1960), Vasaros koncertų estradai Palangoje (1971), Vilniaus sporto rūmams (1971).
1
1719