kraštovaizdis Kabardos-Balkarijos pietvakariuose
Elbrusas
Kabárda-Balkãrija (Кабардино-Балкария, Kabardino-Balkarija), Kabárdos-Balkãrijos Respùblika (kabardiniškai Keberdei-Balker Respublike, balkariškai Kabarty-Malkar Respublika, Кабардино-Балкарская Республика, Kabardino-Balkarskaja Respublika) yra Rusijos Federacijoje, Šiaurės Kaukaze. Pietuose ribojasi su Sakartvelu. Plotas 12 500 km2. 900 500 gyventojų (2002); gyvena kabardinai (apie 50 % Kabardos‑Balkarijos gyventojų), rusai (apie 32 %), balkarai (apie 10%). Sostinė – Nalčikas (273 900 gyventojų, 2002); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2001): Prochladnas (59,1), Baksanas (32,3), Nartkala (29,1), Tyrnyauzas (25,7), Maiskis (25,0). Miesto gyventojų 56,6 % (2002). Kabarda‑Balkarija suskirstyta į 9 rajonus.
Kabardos‑Balkarijos pietvakarius užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbrių (Uolėtojo, Šoninio, Pagrindinio) šiauriniai šlaitai; aukščiausi kalnai: Elbrusas (5642 m; Kabardos‑Balkarijos ir Karačiajų Čerkesijos pasienyje), Dychtau (5204 m), Šchara (5068 m; Kabardos‑Balkarijos ir Sakartvelo pasienyje). Didžiojo Kaukazo viršūnėse – sniegynai ir ledynai. Į šiaurės rytus kalnai žemėja, pereina į kuestų tipo priekalnius (vietomis karstinius) ir akumuliacinę Kabardos lygumą. Žemyninis vidutinių platumų klimatas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra Kabardos lygumoje –4 °C, kalnuose –12 °C, liepos mėnesio atitinkamai 23 °C ir 4 °C. Kabardos lygumoje per metus iškrinta 400 mm, priekalniuose – 500–600 mm, kalnuose – 800–2000 mm kritulių. Upės priklauso Tereko baseinui; ilgiausios ir vandeningiausios – Terekas, Malka, Baksanas, Čegemas, Čerekas – teka iš ledynų. Miškai užima apie 10 % Kabardos‑Balkarijos teritorijos. Kalnuose, 800–1600 m aukštyje, auga plačialapių (ąžuolai, bukai, skroblai), 1600–2200 m aukštyje – spygliuočių miškai, 2000–2400 m aukštyje – subalpinės, aukščiau kaip 2400 m – alpinės pievos. Veisiasi leopardai, šakalai, vilkai, rudieji lokiai, kiaunės, šernai, stirnos, gemzės, dagestaniniai ožiai, fazanai, putpelės. Paelbrusės nacionalinis parkas (plotas 100 400 ha; įkurtas 1986), Kabardos‑Balkarijos rezervatas (82 507 ha; 1976).
Baksano slėnyje kasamos molibdeno ir volframo rūdos. Yra stibio, švino, cinko, aliuminio, bismuto, alavo rūdų, vulkaninio tufo, akmens anglių, aukso, sidabro telkinių. Mineralinės versmės. Daugiausia elektros energijos gamina hidroelektrinės; didžiausia – Baksano hidroelektrinė. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – maisto, metalo apdirbimo pramonė, mašinų gamyba. Didžiausi pramonės centrai – Nalčikas, Tyrnyauzas, Prochladnas. Respublikoje gaminama puslaidininkiai ir elektros prietaisai, aukštosios ir žemosios įtampos, telemechanikos, rentgeno (Maiskyje) aparatūra, medžio apdirbimo staklės, kabeliai, automobilių dalys, radioelektronikos įranga (Baksane), automatizacijos įtaisai, deimantiniai įrankiai (Tereke). Nalčike yra hidrometalurgijos įmonė, Tyrnyauze sodrinamos molibdeno ir volframo rūdos, Nartkalos chemijos kombinate gaminama spiritas, salyklas, mielės. Odos (dirbtinės), siuvimo, trikotažo, avalynės, maisto (vaisių ir daržovių konservavimo, vyno, mėsos, pieno, konditerijos), statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų pramonė. Tradiciniai kilimų audimo, medžio raižybos, juvelyrinių dirbinių, siuvinėjimo dailieji amatai. Auginama daugiausia kviečiai, kukurūzai, soros, saulėgrąžos, kanapės, vynmedžiai, vaismedžiai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, avys, kiaulės, arkliai (garsėja Kabardos arklių veisle), naminiai paukščiai. Bitininkystė. Šilkininkystė. Per Kabardos‑Balkarijos teritoriją eina Maskvos–Tbilisio (Sakartvelas) plentas. Iš Nalčiko eina geležinkelio šaka į Maskvos–Rostovo prie Dono–Baku (Azerbaidžanas) geležinkelį. Laivuojama (Terekas, Malka, Baksanas) 282 km upių. Oro uostas Nalčike. Kabarda‑Balkarija – turizmo, kalnų slidinėjimo ir alpinizmo regionas.
Švietimas
Mokoma rusų, kabardinų ir balkarų kalbomis. 2017 veikė keturios aukštosios mokyklos (visos Nalčike): valstybiniai Kabardos-Balkarijos H. M. Berbekovo universitetas (įkurtas 1957; 2016 mokėsi apie 8400 studentų), Kabardos-Balkarijos agrarinis V. M. Kokovo universitetas (įkurtas 1981; 2016 mokėsi apie 5900 studentų), Šiaurės Kaukazo menų institutas (įkurtas 1990; 2016 mokėsi apie 400 studentų) ir nevalstybinis Kabardos-Balkarijos verslo institutas (įkurtas 1998; 2016 mokėsi apie 300 studentų), taip pat kitų Rusijos aukštųjų mokyklų filialai. Svarbiausios mokslo įstaigos: Kabardos-Balkarijos istorijos, filologijos ir ekonomikos mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1926), žemės ūkio ir sodininkystės bandymų stotys. Veikia apie 170 bibliotekų, Nacionalinis (įkurtas 1921), Vaizduojamųjų menų (įkurtas 1959, abu Nalčike) ir kiti muziejai, 1944–57 politinių represijų aukų memorialas (įkurtas 2002 Nalčike balkarų tautos deportacijai atminti).
-Balkarija; -Didžioji Kabarda; -Mažoji Kabarda