kablai (kabilų kalba Imazighen, arabiškai Al Qabayel), Afrikos tauta. Priklauso berberų tautų grupei. Gyvena Alžyre (kalnuotose Didžiosios ir Mažosios Kabilijos srityse), Prancūzijoje ir kitur. Iš viso 20 amžiaus pabaigoje (remiantis įvairiais šaltiniais) buvo apie 3–6 mln. kabilų. Kaba kabilų kalba. Kai kurie kabilai išsaugojo tradicinį, kitokį nei arabiškasis, fenotipą – yra šviesiaplaukiai ir žydraakiai. Tikintieji – musulmonai sunitai.
Tradiciniai verslai – sodininkystė (alyvmedžiai, finikai), javų auginimas (kviečiai, miežiai), avininkystė. Šeima – didžioji, patriarchalinė. Išlikę patronimijų.
Išsaugojo stiprią etninę savimonę ir socialinį solidarumą, siekia savivaldos. Bando atgaivinti senovinį raštą (tifinag), išlikusį siuvinėjimuose. Yra senovinių papročių ir tikėjimų, susijusių su žemdirbystės kultais, liekanų.
Ilgą laiką gyveno izoliuotai, priešinosi tiek arabų, tiek europiečių užkariautojams; 19 amžiuje buvo vieni ilgiausiai Šiaurės Afrikoje kovojusių su Prancūzijos kariuomene.
2526