kabliùkas, individualios žvejybos įrankis. Kabliukiniai žvejybos įrankiai yra masaliniai (meškerės, palaidinės, šakotinės) ir imitaciniai (velkės, blizgės, avižėlės, dirbtinės muselės); gaudant masaliniais kabliukais naudojamas augalinės ar gyvūninės kilmės masalas žuviai privilioti. Kabliuko pagrindinės dalys: barzdelė, smaigalys, užlanka, kaklelis, kotelis ir ausytė. Seniausieji kabliukai (nusmailintais galais kauliukai, rišami per vidurį), rasti Pietų Afrikoje (Nelson Bay įlankoje), datuojami paleolito pabaiga.
kabliukas Lietuvoje
Lietuvoje (ir baltų kraštuose) kabliukai pradėti naudoti mezolite, išplito neolite; daug jų randama Latvijoje, prie Lubāno ežero. Akmens amžiuje gaminti kauliniai, raginiai, mediniai sudėtiniai (kompoziciniai) ir ištisiniai (išpjaustyti iš vieno žaliavos gabalo) kabliukai. Nuo ankstyvojo geležies amžiaus pradėti naudoti dabartinių formų geležiniai kabliukai; jų rasta Narkūnų ir Velikuškių piliakalniuose. 13–14 amžiuje naudoti įvairių dydžių vienašakiai ir dvišakiai geležiniai bei žalvariniai kabliukai.
vienašakis kabliukas (13–14 a.)
1490