Kabošjenų sukilimas

Kabošjènų sukilmas, 1413 06–08 paryžiečių sukilimas. Prasidėjo per Šimtametį karą (1337–1453), kai žmonių nepriteklių didino armanjakų ir burginjonų kovos bei didėjantys mokesčiai. Sukilėliai (pranc. cabochiens; pagal vieno sukilimo vadų S. Le Coustellier pravardę Kabošas; dauguma – amatininkai) išplėšė rotušės ginklų arsenalą ir apsupo karaliaus Karolio VI Pamišėlio rūmus reikalaudami sumažinti mokesčius ir atleisti karaliaus valdininkus. Sukilėlių verčiamas karalius paskelbė vadinamąjį Kabošjenų ordonansą (radikalių reformų planas – visą administravimo darbą ir pareigūnų skyrimą turėjo prižiūrėti tam tikslui įsteigti nuolatiniai organai). Jo įgyvendinimą prižiūrėti pavesta burginjonų vadui Burgundijos hercogui Jonui Bebaimiui. Dalis miestiečių sukilėlių neparėmė, kreipėsi į Jono Bebaimio varžovą armanjakų vadą Orleano kunigaikštį Liudviką. Rugsėjo mėnesį Paryžių užėmė armanjakai; ordonansas buvo panaikintas.

riaušės Paryžiaus gatvėse 1413 (iliuminacija iš Martialo Overniečio, d'Auvergne, eiliuotos kronikos Karolio VII mirties vigilijos, Les Vigiles de la mort de Charles VII, apie 1483, Prancūzijos nacionalinė biblioteka)

2271