Kabùlas (Kābul), Afganistano sostinė ir provincijos (vilajeto) centras.
Kabulo gyvenamųjų namų vaizdas iš viršaus
3,96 mln. gyventojų (2017); daugiausia tadžikai, puštūnai. 4524 km2 ploto Kabulo provincijoje 4,68 mln. gyventojų (2017).
Kabulas įsikūręs Afganistano rytuose, abipus Kabulo upės, apie 1800 m aukštyje. Tarptautinis oro uostas. Plentai į Kandaharą, Heratą, Mazari Šarifą (eina per 3363 m aukščio Salango perėją ir 2,7 km ilgio tunelį), Pešavarą (Pakistanas). Miestas nuniokotas karų, politinių ir religinių konfliktų, 21 a. 2 dešimtmetyje atsigavo. Yra maisto, tekstilės, medienos apdirbimo, chemijos pramonės įmonių. Amatai (audimo, siuvimo, metalo ir juvelyrinių dirbinių). Universitetas (1992–2002 buvo uždarytas), kitos aukštosios mokyklos, Afganistano nacionalinis muziejus, Kabulo biblioteka. Zoologijos sodas.
Architektūra
Bala Hissaro tvirtovė (apie 5 a., 19 a. pabaigoje sugriauta, 20 a. pradžioje atstatyta). Mečetės: Šahe Du Šamšira (16 a.), Pule Khišti (18 a., apie 1960 perstatyta), Id Gaho (19 a. pabaiga), Šerpuro (1957). Babūro sodai (16 a.) su Babūro kapu, mečete (1640). Mauzoliejai: Timur Šaho, Amir Abdul Rahmano (abu 19 a.). Dar al Amano rūmai (apie 1920).
Katamo al Nabyeno islamiškojo universiteto mečetė Kabule (21 a. pradžia)
Istorija
Kabulas minimas Rigvedoje (pirmoji Vedų knyga, apie 1500 pr. Kr.). Valdant Gaznevidams (10–12 a.) prekybos centras. 1504–26 Didžiųjų Mogolų dinastijos pradininko Babūro valstybės sostinė, prekybos, amatų (garsėjo juvelyriniais dirbiniais) ir kultūros centras. 1738 užėmė Persijos šachas Nadyras. 1747–1818 Kabulas priklausė Duranių valstybei, nuo 1773 jos sostinė. Per I (1838–42) ir II (1878–80) Afganistano–Didžiosios Britanijos karą miestą buvo užėmę britai. 1919 Kabule paskelbta Afganistano nepriklausomybė. Nuniokotas per Afganistano karą (1978–92) ir vėlesnes įvairių grupuočių kovas. 1996–2001 Kabulą valdė Talibanas. Kabulas nukentėjo per Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomą karą su tarptautiniu terorizmu (po 2001 09 11 teroro aktų Niujorke ir Vašingtone).
2271