Kadèšas (Qadesh), Kinzà, senovės miestas Vakarų Sirijoje, Oronto upės kairiajame krante, 24 km į pietvakarius nuo Chimso, greta Tall an-Nabi Mindo.
Įsikūręs strategiškai svarbioje vietoje, šalia prekybės kelių iš Palestinos į Siriją ir iš Eufrato regiono į Viduržemio jūros kraštus. Minimas Palestiną ir Siriją nukariavusio Egipto faraono Tutmozio III (1479–1426 pr. Kr.) laikų tekstuose. Nuo 1340 pr. Kr. priklausė hetitams.
Apie 1286 pr. Kr. prie Kadešo, kuris tuo metu buvo sunkiai įveikiama tvirtovė (jį supo Orontas, jo intakas iš šiaurės ir abi upes jungiantis platus kanalas), vyko Egipto faraono Ramzio II ir hetitų valdovo Muvatalio II kariuomenių mūšis. Ir egiptiečiai (20 000 pėstininkų, 2500 karo vežimų), ir hetitai (30 000 pėstininkų, 3500 karo vežimų) patyrė didelių nuostolių; nė vienam priešininkų neįgijus persvaros, kautynės Muvatalio pasiūlymu buvo nutrauktos. Ramziui II Kadešo užimti nepavyko, bet jis šį mūšį vadino viena didžiausių savo pergalių: egiptiečiai susigrąžino anksčiau jiems priklausiusias Palestiną ir Pietų Siriją. Mūšis prie Kadešo minimas tekstuose, iškaltuose Ramzio II pastatydintų šventyklų sienose ir Boǧazköy archyvo dantiraščiu rašytose molinėse lentelėse.
Apie 1185 pr. Kr. miestą sugriovė vadinamosios jūrų tautos.
Tall an-Nabi Mind; Kadešo mūšis