kadètai, konstitùciniai demokrãtai, Konstitùcinė demokrãtinė pártija (rus. Konstitucionno-demokratičeskaja partija), nuo 1906 04 oficialiai Liáudies láisvės pártija, liberali Rusijos politinė partija. Įkurta 1905 10 prasidėjus 1905–07 revoliucijai.
Nariai
Nariai – daugiausia inteligentai, vidutiniai miestiečiai ir liberalūs dvarininkai. Žymiausi veikėjai: A. Kornilovas, Vasilijus Maklakovas, P. Miliukovas, Vladimiras Nabokovas, P. Struve, Vladimiras Vernadskis. Per 1905–07 revoliuciją ir 1917 Vasario revoliuciją turėjo 70 000–100 000, tarp revoliucijų – 10 000–30 000 narių.
Tikslai
Kėlė reikalavimą sukurti Rusijoje konstitucinę parlamentinę monarchiją, valstiečiams išdalyti valstybines ir bažnytines žemes, t. p. dalį iš dvarininkų už išpirką nusavintų žemių. Reformas siekė įgyvendinti taikiai.
Leidiniai
Pagrindiniai periodiniai leidiniai: laikraštis Reč′ ir žurnalas Vestnik partii narodnoj svobody.
Veikla
I ir II Valstybės dūmose turėjo didelę įtaką; III ir IV Valstybės dūmose (1907–12 ir 1912–17) dėl rinkimų įstatymo pakeitimo kadetų atstovų sumažėjo ir įtaka sumenko. Reiškėsi kaip opozicinė jėga. Smerkė radikalių kairiųjų partijų kovos metodus. Rėmė P. Stolypino reformas. Prasidėjus I pasauliniam karui (1914–18) buvo už santarvę šalies viduje ir karą iki pergalės.
Po 1917 Vasario revoliucijos iš opozicinės tapo valdančiąja partija (turėjo 4 atstovus visose Laikinosiose vyriausybėse). Kadetai siūlė sušaukti Steigiamąjį susirinkimą, kuris nustatytų Rusijos santvarką, siekė įgyvendinti demokratines teises ir laisves, įkurti parlamentinę respubliką, Rusijos imperijos tautoms suteikti kultūrinio apsisprendimo teisę, Lenkijai – autonomiją. Valstiečiams siūlė išdalyti valstybines, bažnytines ir vienuolynų žemes, t. p. dalį iš dvarininkų nusavintos žemės, įvesti 8 valandų darbo dieną. Sustiprėjus radikalių kairiųjų partijų įtakai kadetų programa nesusilaukė pritarimo – Steigiamajame susirinkime partija turėjo tik 17 mandatų (iš 706). 1917 11 sovietų valdžios buvo uždrausta.
Per Rusijos pilietinį karą (1917–22) daugelis kadetų kariavo prieš sovietų valdžią. Baltiesiems pralaimėjus dauguma šios partijos veikėjų pasitraukė į užsienį. 1921 partijoje įvyko skilimas, kurį sukėlė P. Miliukovo paskelbtas naujas politinis kursas sovietų valdžios atžvilgiu; jis siūlė atsisakyti bandymų ginkluota jėga nuversti sovietų valdžią ir siekti jos demokratėjimo taikios evoliucijos būdu. Po skilimo kadetai kaip partija sunyko.
Lietuvoje
Lietuvoje kadetų šalininkai ir rėmėjai buvo dalis liberalų. II Valstybės dūmoje su kadetais blokavosi P. Leonas. Kadetų partijai ir jų frakcijai IV Valstybės dūmoje priklausė M. Yčas. P. Leonas buvo ir partijos Centro komiteto narys, kėlė Lietuvos autonomijos klausimą.