Kãdmas (Kadmos), graikų mitologijoje – Tėbų įkūrėjas. Finikijos valdovo Agenoro sūnus. Po ilgų ir nesėkmingų klajonių (su kitais broliais ieškojo Dzeuso pagrobtos sesers Europės) Apolono orakulas patarė jam eiti paskui karvę, kurią sutiks prie šventyklos. Ten, kur karvė prigulė pailsėti, Kadmas akmenimis užmušė drakoną, saugantį Arėjo šaltinį. Atėnės patartas dirvoje pasėjo drakono dantis – iš jų išaugo ginkluoti vyrai spartai. Jie susikovė ir išžudė vienas kitą (penki jų liko gyvi ir tapo žymiausių Tėbų giminių pradininkais). Toje vietoje Kadmas pastatė Kadmėjos tvirtovę, šalia jos iškilo Tėbai. Užmušęs drakoną 8 metus turėjo tarnauti jo tėvui karo dievui Arėjui. Dzeuso valia vedė Arėjo dukterį Harmoniją ir susilaukė su ja Agaujės, Autonojės, Ino, Polidoro ir Semelės. Senatvėje su Harmonija apsigyveno Ilyrijoje (abu virto drakonais).
Mitas atspindi Tėbų ir Mažosios Azijos šalių ryšius Mikėnų kultūros (apie 1600–1100 prieš Kristų, Kretos-Mikėnų kultūra) laikotarpiu.