kaftãnas (< tiurk.), kaptõnas, ilgas, kelius siekiantis viršutinis vyrų drabužis. Prigludęs prie liemens, vieneiliu arba dvieiliu užsegimu, ilgomis (kartais iki kelių) rankovėmis, nurodančiomis savininko aukštą kilmę, kartais sujuosiamas per liemenį. Buvo siuvamas iš aksomo, milo, gelumbės. Iš pradžių vilkėtas aukštuomenės ir miestiečių, vėliau – ir valstiečių. Atsirado Artimuosiuose Rytuose; čia kaftanus dėvėjo ir moterys. Nuo 13 a. plito Europoje. 15–17 a. buvo itin populiarus tarp Rusijos bajorų. 16–18 a. vilkėtas Lenkijoje ir Lietuvoje. Laisvesnio kirpimo, pamuštas vata dėvėtas kaip kasdienis drabužis. Lietuvoje plito kaftano įvairios atmainos: sermėga, žiponas.
2972