kailiniai

kailinia, skránda, viršutinis moterų ir vyrų drabužis iš kailio, vilkimas šaltuoju metų laiku vidutinio ir šaltojo klimato zonų gyventojų. Kailiniai siūti iš žvėrių kailių ir avikailių (dėvimi plaukais į vidų). Lietuvoje diduomenė nuo viduramžių vilkėjo brangiakailių žvėrių kailinius. Nuo 16 a. avikailių kailinius vilkėjo daugiausia valstiečiai; jie dažniausiai buvo siuvami iš 7 odų, kainavo 50 lietuviškų grašių (tiek kainavo jautis) arba 1/2 kapos lietuviškų grašių (tokia buvo kardo kaina). Iš pradžių dėvėta baltus (natūralios spalvos) ar juodus (dažytus) kailinius, nuo 19 a. imta juos dažyti natūraliais augaliniais dažais rusvai rudais atspalviais. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje siūta dažniausiai lygaus sukirpimo trumpus (iki kelių), pusilgius (žemiau kelių) ir puošnius ilgus (beveik iki žemės) kelioninius kailinius. Turtingos valstietės kelioninius kailinius siūdavo iš 10–12 kailių, suimtus į liemenį, apačioje platėjančius, kartais klostytus, plačiomis rankovėmis atverčiamais rankogaliais, su kišenėmis arba be jų, puoštus (perpetė, apykaklė, rankogaliai, kišenės, liemuo, krūtinės susagstymas buvo apsiuvami dekoratyvine siūle). Kailinius susegdavo sagomis ir kilpelėmis, padarytomis iš nuskusto kailio juostelių. 20 a. antroje pusėje paplito įvairaus kirpimo (pramoniniu būdu išdirbtų kailių) ir įvairių spalvų kailiniai; dažniau dėvimi kailiniai plaukais į viršų, pamušti medžiaga, vadinami pamuštiniais.