kailių pramonė

káilių prãmonė, aprangos ir tekstilės pramonės šaka, apimanti kailių išdirbimą ir dažymą, drabužių iš natūralaus ir dirbtinio kailio ar audinių, derinamų su kailiu, siuvimą, kailinių dirbinių taisymą. 2004 pasaulyje paruošta 40,5 mln. kailiukų (be karakulinių ėriukų), iš jų – 85 % gauta iš fermose išaugintų, 15 % – iš sumedžiotų žvėrelių (ondatrų kailiukai sudarė 34 % visų sumedžiotų žvėrelių kailių, bebrų – 22 %, sabalų – 19 %, kiti – lapių, lūšių, kojotų, ūdrų, kiškių, voverių, meškėnų ir kitų). Karakulinės avys veisiamos Irane, Afganistane, Vidurinės Azijos valstybėse, Pietų Afrikos Respublikoje, Namibijoje. 2004 Europos šalyse išauginta apie 70 % visų pasaulyje auginamų kailinių žvėrelių. Daugiausia fermose auginama audinių (2004 – 29,5 mln.) ir lapių (rudųjų ir poliarinių; 4,3 mln.), mažiau – nutrijų, šinšilų, šeškų, sabalų, mangutų. Daugiausia audinių augina Danija (2004 gauta 12,3 mln. kailiukų), Jungtinės Amerikos Valstijos (2,8 mln.), Rusija (apie 2 mln.), Kanada (apie 1 mln.), Suomija (0,5 mln.), Italija, Vokietija, Ispanija (po 0,3 mln.). Apie du trečdalius poliarinių lapių kailiukų pateikia Suomija. Lapes t. p. augina Norvegija, Lenkija, Kinija ir kitos šalys. Sabalus fermose augina Rusija. Danijoje užaugintų žvėrelių kailiukų metinė vertė 2002 sudarė 514 mln. eurų, kailiukai Danijos eksporte užima trečią vietą (po bekonų ir sūrių). Pasaulio rinkai Suomijos pateiktų kailiukų vertė buvo 250 mln. eurų. Europos Sąjungoje 2002 kailiukų prekyba aukcionuose, mažmenine prekyba, kailių išdirbimu ir dažymu užsiėmė apie 40 000 įmonių. Pagal sumedžiotų žvėrelių kailiukų skaičių pirmauja Kanada (apie 1 mln. vienetų per metus). Sumedžiotų ar fermose užaugintų žvėrelių kailiukai patenka į aukcionų centrus, čia jie rūšiuojami pagal spalvą ir kokybę. Pasaulio kailių didžiausi aukcionai vyksta Kopenhagoje, Helsinkyje, Osle, Seattle, Niujorke, Sankt Peterburge, Toronte. Aukcionuose nupirkti kailiai išdirbami ir dažomi kailių apdirbimo fabrikuose. Šių technologinių procesų didžiausi centrai Europos Sąjungoje yra Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kailinių drabužių siuvimas sutelktas Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Azijoje kailių pramonė sutelkta Honkonge. Dėl gyvūnų teisių gynėjų protestų kailinių žvėrelių auginimas, kaip pažeidžiantis viešąją moralę, Didžiojoje Britanijoje ir Švedijoje 2000 buvo uždraustas. Tarptautinė kailių prekybos federacija (International Fur Trade Federation, įkurta 1946) vienija 29 šalių 35 kailių prekybos nacionalines asociacijas ir organizacijas, Europos kailinių žvėrelių augintojų asociacija (European Fur Breeders’ Association, įkurta 1968) – 16 valstybių kailinių žvėrelių augintojus.

LIETUVOJE pirmoji juodsidabrių lapių ferma įsteigta 1929 Obelynėje profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva. Joje nuo 1930 buvo auginamos ir audinės. Iki Antrojo pasaulinio karo kailius išdirbo ir kailinius drabužius siuvo nedidelės įmonės. Pvz., 1939 veikė aštuonios kailių išdirbimo įmonės, jose dirbo apie 200 darbininkų. Daugiausia buvo išdirbami importuojami brangiakailių žvėrelių kailiai (iki 140 000 vienetų per metus). Po Antrojo pasaulinio karo kailių pramonė išsiplėtojo. 1945 pradėjo veikti Vilniaus kailių fabrikas Ūdra (1950 tapo J. Vito kailių išdirbimo fabriku, išdirbo triušenas), 1946 – Kauno kailių dirbimo ir dažymo fabrikas Vilkas (1947 tapo K. Giedrio kailių fabriku, išdirbo avikailius) ir Vilniaus kailių siuvimo fabrikas Bebras (1950 tapo I. Vitenbergo kailių siuvimo fabriku), 1951 – Kauno kailių siuvimo fabrikas Raudonoji vėliava. 1946 buvo išdirbta 101 000 avikailių, 22 000 triušių kailiukų, 1955 – 1 mln. avikailių, 3,4 mln. triušių kailiukų. Nuo 1956 pradėta išdirbti ir brangiakailių žvėrelių kailius. 1960 buvo pasiūta 17 400 kailinių paltų ir puspalčių, 137 000 vaikiškų paltų, 1 699 000 apykaklių, 1 313 000 galvos apdangalų. 1964 visi fabrikai pertvarkyti į kailių gamybinius susivienijimus – K. Giedrio (iš K. Giedrio kailių ir Raudonosios vėliavos fabrikų) ir J. Vito (iš J. Vito kailių išdirbimo ir I. Vitenbergo kailių siuvimo fabrikų); jie išdirbo ir dažė brangiakailių žvėrelių kailius, karakulius ir siuvo kailinius drabužius. 1965 išdirbta 1,6 mln. avikailių, 2,2 mln. triušių, 62 900 ondatrų, 27 700 juodsidabrių lapių, 19 500 poliarinių lapių, 18 400 audinių kailiukų. 1977 pasiūta 16 400 kailinių paltų ir puspalčių, 159 000 vaikiškų paltų, 1 580 000 apykaklių, 1 414 000 galvos apdangalų. 1985 pateikta 220 000 audinių, apie 15 000 juodsidabrių lapių, apie 59 000 melsvųjų lapių kailiukų. 1986 kailinius žvėrelius augino 6 tarybiniai ūkiai, 2 specializuoti žvėrininkystės ūkiai ir 17 kolūkių. Dalis brangiakailių žvėrelių kailių buvo atsivežama iš Kazachijos, Kirgizijos, Ukrainos, Uzbekijos. Lietuvos kailių pramonės įmonių produkcija buvo siunčiama į visas SSRS respublikas. Atkūrus nepriklausomybę kailinių žvėrelių auginimas labai sumenko. 1990 J. Vito kailių gamybinis susivienijimas pertvarkytas į bendrovę Vilniaus kailiai, K. Giedrio kailių gamybinis susivienijimas – į bendrovę Vilkas (2000 bankrutavo, iš jos susikūrė bendrovė Vilko kailiniai). Be šių, veikia kailių pramonės įmonės Žiemys, Nijolė, Kailenos kailiai ir kitos. 1990 pasiūta 299 800 paltų ir puspalčių iš natūralaus kailio, 1995 – 61 500, 1996 – 52 600. Kailinių drabužių siuvimo apimtis 1997–2002 parodyta lentelėje. 2003 iš natūralaus kailio pasiūta 4200 paltų ir puspalčių. Lietuvos kailių pramonės įmonės išdirba triušių, audinių, lapių, bebrų ir kitus kailiukus, juos balina, tonuoja, dažo, siuva ir taiso drabužius iš audinių, karakulio ėriukų, triušių, ondatrų, šinšilų, lapių, avikailių ir kitų kailių. Dalis produkcijos eksportuojama į Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Rusiją ir kitas šalis. Didžiausia Baltijos šalyse švelniakailių žvėrelių auginimo įmonė Kretingos žvėrininkystės ūkis per metus paruošia iki 100 000 audinių, poliarinių melsvųjų ir juodsidabrių lapių kailiukų, jų didžiausią dalį parduoda Helsinkio ir kituose aukcionuose, kitą – šalies ir Rusijos rinkoje.

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

2687