Káinas, Biblijos personažas. Adomo ir Ievos pirmagimis. Buvo žemdirbys. Su broliu aviganiu Abeliu aukojo Dievui (Kainas – žemės derliaus atnašas, Abelis – savo kaimenės rinktines pirmienas). Dievas priėmė tik Abelio atnašą. Biblijoje nenurodyta Kaino atnašos nepriėmimo priežastis. Dievo laisvas pasirinkimas nuliūdino Kainą, jis buvo piktas ir prislėgtas. Dievas jį užkalbino norėdamas jam padėti ir apsaugoti nuo žmogžudystės nuodėmės, bet Kainas nesuprato, kad Abelio išrinkimas nereiškia Kaino atmetimo, ir nužudydamas Abelį tapo pirmuoju bibliniu žmogžudžiu. Už nuodėmę buvo nubaustas tremtimi, nevaisingu darbu, pasmerktas būti bėgliu ir klajokliu. Kainas gavo nuo užmušimo saugančią žymę, apsigyveno Nodo (klajoklių) krašte, į rytus nuo Edeno, ir vedė; sūnaus Henocho garbei pastatė miestą. Pasak legendos, žuvo medžioklėje. Apie Kainą pasakojama Pradžios knygoje. Kaino tema populiari mene: dailėje dažniausiai vaizduojamas vėzdu užmušantis brolį (Abelio mirtis buvo prilyginama Jėzaus Kristaus mirčiai, o Kainas laikytas Judo Iskarijoto prototipu) ir su broliu aukojantis, apie Kainą sukurta literatūros, muzikos kūrinių, kino filmų.
1854