káinų konkureñcija, prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų konkurencija, vykstanti keičiant kainas. Kainų konkurenciją gali pradėti kurioje nors ūkio šakoje ar rinkos segmente vyraujanti įmonė, siekdama atsikratyti konkurentų, arba nedidelė įmonė, norėdama išsilaikyti, įsitvirtinti rinkoje ar į ją įsiskverbti su naujomis prekėmis. Kainų konkurenciją pradedanti įmonė sumažina savo produkcijos kainas. Konkurentai, negalintys dėl didelių gamybos išlaidų tiek pat sumažinti kainų, patiria nuostolių ir žlunga. Po to kainos vėl padidinamos (kartais net daugiau nei buvo), kad būtų kompensuoti konkurencinėje kovoje patirti nuostoliai. Padidėjus kainoms kai kurie konkurentai gali vėl grįžti į rinką (tokiu atveju kainų konkurencija nepasiteisina). Jei konkurentai yra panašaus ekonominio pajėgumo ar neturi realių galimybių sumažinti gamybos išlaidas, manevruojama kainomis – pirkėjams taikomos įvairios nuolaidos, kainos mažinamos slapta, nevienodos kokybės prekėms nustatomos vienodos ar panašios kainos, kai kurie gamintojai tarpusavyje suderina savo produkcijos kainas (pavyzdžiui, oligopolijos atveju). Kainų konkurencija ypač naudinga vartotojams. Dėl kainų konkurencijos mažėja prekių gamintojų ar paslaugų teikėjų pelnas, blogėja finansinė būklė, gali ištikti bankrotas, todėl konkurencinėje kovoje dažnai tampa svarbesnė ne kaina, bet kiti veiksniai (pavyzdžiui, prekės kokybė, naujumas, patikimumas, dizainas, tarptautinių standartų atitikimas, operatyvi techninė priežiūra).
345