káinų refòrma, valstybės kainų politikos ir kainų sistemos esminis pakeitimas, kurį lemia neefektyvios kainos, ekonominės krizės, pasikeitusios gamybos ar realizavimo sąlygos.
LIETUVOJE sovietinės okupacijos metais kainų reformos vykdytos 1948–49, 1955, 1966–67 (buvo keičiamos didmeninės kainos). 20 a. 9 dešimtmečio viduryje pradėta kainų reforma (M. Gorbačiovo vykdytos pertvarkos politikos dalis) vyko lėtai ir sudėtingai. Atkūrus nepriklausomybę 1991 pradėta kainų reforma buvo vienas esminių šalies stabilizavimo ir ekonomikos struktūrinio pertvarkymo (jo programa parengta kartu su Tarptautiniu valiutos fondu) elementų. Vienas svarbiausių uždavinių – greitas prekių ir paslaugų kainų priderinimas prie labai greitai kylančių importuojamų energijos išteklių kainų. Kainų reforma vyko didėjant paklausai ir esant infliacijai bei kai kurių prekių gamintojų monopolijai – tai skatino kainų didėjimą. Reformą spartino numatytas kainų liberalizavimas ir subsidijų mažinimas (tolesnių ekonominių reformų pagrindas). Baiminantis, kad vietinėje rinkoje gali susidaryti būtiniausių prekių trūkumas (nors Lietuvoje tuo metu kainos buvo didesnės nei gretimose rublio zonos šalyse), įgyvendintos kitos priemonės, pavyzdžiui, įvesta mokėjimo priemonė talonai, eksporto kvotos. Daugumoje SSRS respublikų administraciniu būdu nustatomos kainos lėmė į Lietuvą importuojamų žaliavų kainų didėjimą. Vyriausybė laikėsi radikalios darbo užmokesčio politikos didindama darbo užmokestį ir kainas daugiau už vyraujančias Rusijoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose, mažindama prekių stygių. Didelis Rusijos biudžeto deficitas, kuris buvo dengiamas rublių emisija, turėjo neigiamą poveikį Lietuvai, nors ir stengtasi apsaugoti ekonomiką įvedant talonų sistemą ir taikant kitas priemones. Vyravo hiperinfliacija, kainos didėjo keletą kartų daugiau nei atlyginimai ir pensijos, bet didelė infliacija pamažu buvo įveikta. Ją padėjo įveikti ir tai, kad Vyriausybė atsilaikė prieš opozicijos spaudimą kompensuoti gyventojams nuvertėjusius indėlius bankuose, padidinti subsidijas ir paramą mokesčiams už komunalines paslaugas ir visuomeninį transportą (tai tradiciškai darė SSRS centrinė valdžia).
345