Kaišiadórys, miestas Lietuvoje, 35 km į rytus nuo Kauno; rajono savivaldybės, vyskupijos centras. 8334 gyventojai (2022).
Kaišiadorys
Iš pietų, rytų, ir šiaurės Kaišiadoris supa užtvenktas Lomenos aukštupio slėnis; Ščebnicos ir Girelės tvenkiniai. Pro miestą eina Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralė. Geležinkeliai į Vilnių, Kauną, Šiaulius, plentas į Alytų. 2 paukštynai (Kaišiadorių paukštynas, Girelės paukštynas), spaustuvė, medelynas, statybinių medžiagų, baldų, medienos apdirbimo, duonos gaminių ir konditerijos įmonės.
Kristaus Atsimainymo katedra. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, psichikos sveikatos centras, Kauno visuomenės sveikatos centro filialas, šeimos medicinos centras. Veterinarijos institutas, A. M. Brazausko gimnazija, V. Giržado progimnazija, specialioji, jaunimo ir suaugusiųjų, meno, technologijų ir verslo mokyklos, darželis‑mokykla, 2 lopšeliai‑darželiai. Kūno kultūros ir sporto, kultūros, verslo informacijos centrai, kino teatras, biblioteka. Leidžiami laikraščiai Kaišiadorių aidai (nuo 1946), Atspindžiai (1996). Kaišiadorių muziejus, dailės galerija, A. M. Brazausko namas-muziejus. Muzikologo T. Brazio kapas, namas, kuriame 1957–71 gyveno V. Ruokis. Katedros kriptoje palaidoti arkivyskupas T. Matulionis ir vyskupas J. Kukta.
Kaišiadorių herbas
Architektūra
Miesto planas stačiakampis, nuo 20 a. 7 dešimtmečio plėstas pagal bendrąjį (buvusį generalinį) planą (1965, architektas J. Vanagas).
Kristaus Atsimainymo katedra Kaišiadoryse (baigta 1932, manoma, architektas V. Michnevičius; priekyje – T. Matulionio paminklas, 1999, skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas)
Neogotikinėje Kristaus Atsimainymo katedroje (baigta 1932, manoma, architektas V. Michnevičius, inžinierius A. Aleksandravičius, interjerą dekoravo dailininkas V. Jakševičius) yra vertingi 2 varpai (1665 ir 1867), paveikslas Šv. Juozapas (19 a. pirma pusė, tapytojo S. Czechowicziaus paveikslo kopija), medinė skulptūra Šv. Agota (19 a.), vyskupo J. Kuktos bronzinė memorialinė lenta (1943).
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės Kaišiadorių dvaro sodyboje (iki 19 a. vidurio Vladiškių dvaro palivarkas) išliko rūmai (pastatyti iki 1940). Kaišiadorių geležinkelio stoties viadukas (1860), vandentiekio bokštas (1883, architektas E. E. Frykas). Vyskupo rūmai (1935, architektas V. Michnevičius, dabar Kaišiadorių vyskupijos kurija). Tremties atminimo paminklas (1996, architektas S. Petrauskas). Arkivyskupo T. Matulionio paminklas (1999, skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas), kardinolo V. Sladkevičiaus paminklas (2007, skulptorius A. Sakalauskas). Kapinėse – partizanų koplyčia (1998).
Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas (1883, architektas E. E. Frykas)
2271
Istorija
1590 paminėti pirmą kartą. 1782 minimas Kaišiadorių dvaras. 19 a. viduryje dabartinėje miesto vietoje buvo Vladiškių dvaro Kaišiadorių palivarkas (1866 buvo 29 gyventojai). Kaišiadorys pradėjo kurtis prie Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšakos į Virbalį stoties. Sparčiau pradėjo plėstis nuo 1871, ėmus veikti Kaišiadorių–Liepojos geležinkelio linijai. 1883 pastatyta sinagoga. 1896–1915 veikė geležinkelininkų mokykla. 1907 pastatyta medinė koplyčia, 1932 – mūrinė bažnyčia, 1936 pašventinta katedra. Prieš I pasaulinį karą tapo valsčiaus centru. 1915–19 ir 1946–50 Kaišiadorių, 1919–40 – Trakų apskrities, nuo 1950 rajono centras. 1928 pradėjo veikti klijų fabrikas, veikė amatų mokykla, vaisvandenių gamykla, lentpjūvė, malūnas, pieninė, elektros stotis. Nuo 1926 Kaišiadorys – vyskupijos centras.
Per II pasaulinį karą sudegė miesto šiaurinė dalis; 1944–51 atstatyta. 1941 06 ir 1948–51 sovietų valdžia ištrėmė 59 Kaišiadorių gyventojus. 1941 08 Kaišiadoryse įkurti du getai; tuomet miestelyje gyveno 105 žydų šeimos (375 žm.; t. p. sutelkti iš gretimų gyvenviečių). 1941 08 26 (27?) Kaišiadoryse nužudyta 1911 žydų. Apie 1400 žydų 1943 atvežta darbams iš Kauno geto. Po II pasaulinio karo Kaišiadorių apylinkėse veikė Didžiosios Kovos ir Dainavos apygardų Lietuvos partizanai. 1996 patvirtintas Kaišiadorių herbas.
1897 buvo 833, 1923 – 1929, 1959 – 3011, 1970 – 4700, 1989 – 10 964, 2001 – 10 002, 2011 – 8664, 2021 – 8380 gyventojų.
2066
972