kaitinamosios ir halogeninė (viduryje) lempos
katinamoji lémpa, elektrinis šviesos šaltinis, verčiantis elektros energiją šviesa. Ją skleidžia sunkialydis laidininkas (kaitinamasis siūlelis), įkaitintas elektros srovės iki 2500–3300 °C. Kaitinamoji lempa susideda iš stiklinės kolbos, joje įtaisyto stiebelio, prie kurio laikikliu pritvirtintas plokščias, zigzaginis arba spiralinis kaitinamasis siūlelis (dažniausiai volframinis, t. p. gali būti anglinis, tantalinis), jo galai prijungti prie įvadų. Kaitinamoji lempa turi srieginį arba cilindrinį cokolį (vamzdinė kaitinamoji lempa – du arba vieną), kuriuo lempa įsukama arba įstatoma į lempos lizdą. Įprastos kaitinamosios lempos būna vakuuminės (iš kolbos išsiurbtas oras, kad siūlelis greitai nesudegtų ir būtų galima jį labiau įkaitinti), nedidelės (iki 40 W) galios, t. p. dujinės (į kolbą prileista dujų – azoto ir argono mišinio, kriptono), didesnės kaip 40 W galios.
Nominalioji kaitinamosios lempos įtampa nuo volto dalių iki 380 V, galia 15–200 W. Gaminamos atšvaitinės (reflektorinės) kaitinamosios lempos (kolbos vidinis paviršius prie kupolo arba cokolio dengtas veidrodiniu metalo, dažniausiai aliuminio arba sidabro, sluoksniu, kuris atspindi šviesą), galia 40–120 W, dekoratyviosios kaitinamosios lempos (kolbos matinės, skaidrios, įvairiaspalvės), galia 15–60 W.
Įprastų kaitinamųjų lempų projektinė veikimo trukmė apie 1000 h, specialių parabolinių atšvaitinių lempų apie 2000 h, šviesoforo lemputės apie 3000 h, pramoninių atšvaitinių infraraudonosios spinduliuotės kaitinamųjų lempų apie 5000 h. Kaitinamosios lempos šviesos našumas priklauso nuo kaitinamojo siūlelio medžiagos, formos, terpės, įtampos, galios, degimo laiko. Sukurta halogeninė lempa – kaitinamoji lempa su kvarcinio stiklo kolba, prileista inertinių dujų ir halogenų (pvz., jodo lempoje – jodo garų) arba jų junginių (dujų slėgis didesnis negu įprastoje dujinėje kaitinamojoje lempoje). Lempai švytint siūlelio volframas garuoja ir konvekcijos nunešamas prie kolbos sienelės. Volframo dalelės dar nepasiekusios sienelės 1400 °C temperatūroje susijungia su halogeno garais ir šis junginys, patekęs į aukštos temperatūros zoną prie siūlo, vėl skyla į volframą ir halogeną. Volframas nusėda ant kaitinamojo siūlo ir jį regeneruoja, dėl to lempos kolba netamsėja.
kaitinamosios lempos sudėtinės dalys: 1– stiklinė kolba, 2 – kaitinamasis siūlelis, 3 – siūlelio laikiklis, 4 – stiebelis, 5 – įvadas, 6 – cokolis, 7 – stiklinis izoliatorius, 8 – elektrinis kontaktas
Iš visų kaitinamųjų lempų halogeninės yra didžiausio šviesos našumo, jų naudojimo trukmė daug ilgesnė. Galia nuo kelių vatų (pvz., penkių) iki kelių kilovatų (pvz., dviejų). Kaitinamosios lempos naudojamos įvairios paskirties patalpoms (gyvenamosioms, visuomeninėms, gamybinėms), gatvėms, parkams apšviesti, automobilių ir lėktuvų žibintuose, prožektoriuose, kino projektoriuose, kopijavimo aparatuose ir kitur.
Kaitinamąją lempą su angliniu siūleliu, tinkamą gaminti pramoniniu būdu, 1879 sukūrė Th. A. Edisonas. 1898–1908 kaitinamajam siūleliui bandyta naudoti osmį, tantalą, vanadį; nuo 1909 imta naudoti volframinį siūlelį. 1912–13 pagaminta dujinė kaitinamoji lempa su azoto ir inertinėmis dujomis bei siūleliu iš volframo. 2009 Europos Sąjungoje priimta direktyva skatinanti vartotojus kaitinamąsias lempas keisti energiją taupančiomis lemputėmis, halogeninėmis bei šviesos diodų lempomis.
-lempa