kaitýbos kamenas, kaitomų žodžių kamiengalis, nuo kurio formos priklauso jų kaitybos tipas (linksniuotė, asmenuotė). Kaitybos kamienai skiriami sintetinio tipo kalbose. Lietuvių kalba turi šiuos vardažodžių kaitybos kamienus: (i)a, (i)u, (i)o, ė, i ir priebalsinį. Prie kaitybos kamieno senovėje buvo tiesiog pridedamos linksnių galūnės. Ilgainiui kaitybos kamienas susiliejo su linksnių galūnėmis ir daugelyje formų pasidarė neaiškus. Dabar daugumos daiktavardžių kaitybos kamieną lengviausia nustatyti pagal daugiskaitos naudininką (jį rodo balsis, einantis prieš žodžio galo priebalsius -ms): vaika-ms – kaitybos kamienas a, svečia-ms – ia, sūnu-ms – u, ranko-ms – o, pirkio-ms – io, gėlė-ms – ė, ausi-ms – i. Priebalsinio ir iu kaitybos kamienų pagal daugiskaitos naudininką nebegalima nustatyti, nes iu kamieno daiktavardžiai (vaisius, sodžius) yra gavę ia kamieno daugiskaitos naudininko galūnę (vaisiams, sodžiams), o priebalsinio kamieno daiktavardžiai – i kamieno galūnę (piemenims, dukterims). Lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi 4 kaitybos kamienus, atitinkančius trečiojo asmens formų galą: (i)a (neša, kelia), i (sėdi), o (skaito), ė (skaitė). Pagal esamojo laiko kaitybos kamieną skiriamos veiksmažodžių asmenuotės.
L: Z. Zinkevičius Lietuvių kalbos istorinė gramatika t. 1 Vilnius 1980; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika Vilnius 42005.
2352