Kajetonas
Kajetõnas, Kajetõnas Tieniẽtis (lot. Cajetanus Thienaeus, it. Gaetano di Thiene) 1480 10Thiene (prie Vicenzos) 1547 08 07Neapolis, Italijos katalikų kunigas. Šventasis (1671; šventė – rugpjūčio 7). Bažnyčios reformatorius. Abiejų teisių daktaras (1504). Kilęs iš kilmingos šeimos. Studijavo teisę Paduvoje. 1506 popiežiaus Julijaus II protonotaras, prisidėjo atkuriant taiką tarp popiežiaus ir Venecijos respublikos. 1516 įšventintas kunigu, įstojo į Šv. Jeronimo broliją, pasišventė vargšų ir ligonių globai. 1523 nuvykęs į Romą padėjo atkurti nykstančios vienuolių brolijos, vadinamąją Dieviškosios meilės oratorija, veiklą. 1524 su kitais Romoje įkūrė Regulinių dvasininkų, arba Teatinų, ordiną (lot. Ordo Clericorum Regularium Theatinorum, CR), siekiantį atkurti dvasininkijos ir liaudies religingumą. 1527 dėl Romoje prasidėjusių neramumų su vienuolija persikėlė į Veneciją; čia užsiėmė karitatyvine veikla, ypač rūpinosi 1528 kilusio bado ir maro aukomis. 1527 išrinktas ordino vyresniuoju. 1533 įkūrė vienuolyną Neapolyje (nuo 1543 jame gyveno), po 1540 – Vicenzoje, Veronoje ir Venecijoje; jie tapo katalikiškosios reformos ir kontrreformacijos Italijoje svarbiausia jėga, užkirto kelią protestantizmui plisti. Kajetono pradėtos reformos vėliau patvirtintos Tridento susirinkime (1545–63).
Dailėje vaizduojamas su kryžiumi, lelija, paukščiu, kviečio varpa. Kajetono kultas labiausiai paplitęs Neapolyje, jis laikomas šio miesto globėju. Tikima, kad saugo nuo maro.
908