Kãlachas (Calah), Kálchas (Kalh), Kálchus (Kalhu), senovės Asirijos miestas. Buvo prie Nimrudo, Tigro kairiajame krante, į pietus nuo Mosulo (Irake).
Istorija
Senajame Testamente minimas Kelacho vardu. Miestą 13 a. pr. Kr. viduryje įkūrė Salmanasaras I, suklestėjo 9 a. pr. Kr., kai Ašurnasirpalas II į jį perkėlė Asirijos sostinę (710 pr. Kr. sostinė buvo perkelta į Dur Šarukiną); vėliau – svarbus administracinis centras. 614–612 pr. Kr. sugriautas babiloniečių.
Tyrimai
Nuo 19 a. vidurio tyrinėjamas: Kalachą atrado ir 1845–51 tyrė A. H. Layardas, 1949–63 – Didžiosios Britanijos archeologai Maxas Mallowanas, Davidas Oatesas. Atkasta Ašurnasirpalo II rūmų (rasta gipso reljefų, raižyto dramblio kaulo baldų fragmentų), karališkojo arsenalo, dar vadinamo Salmanasaro fortu (9 a. pr. Kr. pirma pusė), zikurato, dievo Ninurto (miesto globėjo) ir raštijos dievo Nabaus šventyklų, administracinių ir gyvenamųjų pastatų liekanų. Statyta iš nedegtų plytų, kai kurie pastatai – ant didelių platformų, įtvirtinti pylimais. Miestą juosė gynybinė siena. Rasta dantiraščio lentelių, akmens skulptūrų, raižytų dramblio kaulo dirbinių, lietų bronzos įspaudų.
Ašurnasirpalo II rūmų (9 a. pr. Kr.) reljefas
-Kelachas