kalavijininkas

kalavjininkas, kalavijuotis, 15–18 a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro garbės pareigybė.

Atsirado iš didžiojo kunigaikščio rūmų patarnautojų. Per ceremonijas ir iškilmes (per valdovo vainikavimą, jam priimant pasiuntinius, atidarant ir uždarant Seimą, priimant į bajorų luomą) laikydavo didžiojo kunigaikščio kalaviją.

Minimi nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikų. Iš viso žinomi 28; pirmasis – Vaitiekus Ivaškovičius, vienas valdovo maršalkų, kaip kalavijininkas minimas 1496–99. Paskutiniai kalavijininkai buvo Mykolas Kleopas Oginskis (1789–93) ir M. Lopotas Bykovskis (1794 pradžia–1795).

683

1412