kalb šeimà, pasaulio kalbų genealoginės klasifikacijos stambiausias vienetas. Kalbų šeimą sudaro bendros kilmės ryšiais tarp savęs susijusios, t. y. iš vienos prokalbės išriedėjusios giminiškos kalbos (pvz., indoeuropiečių, altajiečių, dravidų, uraliečių ir kitų kalbų šeimos). Tos pačios kalbų šeimos kalbos pagal artimumą viena kitai dažniausiai skirstomos į grupes ir pogrupius (arba šakas ir atšakas; smulkesnių vienetų pavadinimai įvairuoja), pvz., indoeuropiečių kalbų šeimai priklausančios lietuvių ir latvių kalbos sudaro baltų kalbų grupės rytų pogrupį ir yra viena su kita daug artimesnės negu su lotynų kalba, kuri skiriama tos pačios šeimos italikų ir romanų kalbų grupei. Be vienos gausiausių indoeuropiečių kalbų šeimos, žinoma kelios dešimtys kitų kalbų šeimų (tikslų skaičių sunku nurodyti, nes ne visų pasaulio kalbų istorija pakankamai ištirta). Yra ir genetiškai izoliuotų (vienišų) kalbų, kurių negalima priskirti jokiai žinomai kalbų šeimai (baskų, japonų, korėjiečių, mirusios etruskų, šumerų ir kitos menkiau ištirtos gyvos ar mirusios kalbos).
330