kalciãžemiai (Calcisols), sistematinė automorfinių karbonatingų dirvožemių grupė. Kalciažemiai susidaro subtropinių juostų pusdykumių įvairiose uolienose. Profilis menkai susiskaidęs į genetinius horizontus. Turi karbonatinį arba kietą klintinį diagnostinį horizontą. Jame gausu lengvai tirpstančių karbonatinių druskų. Jei minkšti karbonatai sudaro vientisą koncentratą, karbonatinis horizontas tampa kalkiniu, jam sukietėjus – kietu klintiniu. Auga efemeriniai augalai, upių slėniuose – ievos, tuopos. Kalciažemiai yra derlingi, bet žemdirbystei tinka tik drėkinami. Auginami vilnamedžiai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, veisiami sodai bei vynuogynai, apie 1/3 kalciažemių plotų naudojama ganykloms. Kalciažemiams priskiriami takyrai. Pasaulyje kalciažemių yra apie 800 mln. ha (5,3 % planetos dirvožemio dangos), randami kartu su gipsažemiais. Paplitę Šiaurės Afrikoje, Australijoje, Centrinės Azijos priekalnių lygumose, Jungtinių Amerikos Valstijų vakaruose. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir UNESCO pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje kalciažemiai išskirti 1997.
190
1336
Calcisols