kalcitas

kalctas (lot. calx, kilm. calcis – kalkės), karbonatų klasės mineralas Ca[CO₃]. Kristalai trigoninės singonijos, prizmių, plokštelių, romboedrų, stulpelių formos. Sudaro grūdėtus agregatus, drūzas, stalaktitus ir stalagmitus, konkrecijas; dažni dvyniai. Bespalvis, baltas, nuo priemaišų būna pilkas, gelsvas, rudas, raudonas. Atmaina – islandiškasis špatas. Blizgesys stiklo. Kietumas 3. Tankis 2600–2800 kg/m³. Reaguodamas su druskos rūgštimi (HCl) išskiria anglies dioksidą (CO₂). Kristalizuojasi uolienų plyšiuose ir tuštumose iš karšto ir šalto vandens (gyslos, drūzos, stalaktitai, stalagmitai), t. p. iš šaltinių (travertinas), ežerų (ežerų kreida), jūrų ir vandenynų (klintis, kreida) vandens. Kalcito dar būna biogeninės kilmės (sudaro daugelio jūros gyvūnų kiautelius). Iš kalcito susidariusios uolienos, veikiamos metamorfizmo, virsta marmuru. Kalcitas naudojamas statybinių medžiagų (cemento, kalkių, apdailos medžiagų), chemijos, poligrafijos, stiklo pramonėje, metalurgijoje.

kalcitas

Lietuvoje kalcito daugiausia randama ordoviko, silūro, permo sistemų karbonatinėse uolienose. Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje kasama iš kalcito sudaryta permo periodo klintis.

2961