Kalėdų eglė

Kalėdų eglė Čikagoje, Daley aikštėje (2006)

Kaldų ẽglė, Kaldų eglùtė, tradicinis šventinis Kalėdų atributas daugelyje šalių. Paprastai taip vadinama kalėdiniais žaisliukais, girliandomis, lemputėmis ir kitaip papuoštas visžalis spygliuotis (eglė, pušis, kėnis, kedras), šiltesnio klimato kraštuose – kiti medžiai (cūga, araukarija, mirta, kazuarina, palmė, bambukas ir kiti), t. p. dirbtinė eglės imitacija (dirbtinės plastikinės eglutės, eglės šakomis apkaišytas metalinis karkasas, šviesų instaliacija ir kita). Puošiama šventiniu laikotarpiu gyventojų namuose, įstaigose, gatvėse. Puošiamos ir pavienės spygliuočių šakos.

Kalėdų eglės puošimo ištakos

eglučių plantacija netoli Athens (Ohajo valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos)

Manoma, šventinio medelio puošimo ištakos siekia pagoniškus laikus. Senovės egiptiečiai trumpiausią metų dieną namus puošdavo palmių šakelėmis, senovės romėnai merkdavo laurų šakeles. Keltai savo šventyklas apkaišydavo visžaliais augalais, tokius augalus garbino saksai, vikingai ir kiti. Pasak elzasiečių legendos, naktį per mišką namo grįžtantis vyras pamatė žvaigždutėmis švytinčią eglutę, grįžęs namo nusikirto prie namų augančią mažą eglaitę, įsinešė ją į kambarį ir papuošė degančiomis žvakutėmis.

Kalėdų eglė Vilniuje, Katedros aikštėje (2023)

Pirmosios Kalėdų eglės ir puošimo tradicijos

Paprotys papuošti namuose iš miško parsineštą eglutę kaip gyvybės ir ilgaamžiškumo simbolį buvo žinomas jau viduramžiais tarp protestantų dabartinės Vokietijos teritorijoje. Eglių šakomis buvo puošiamos bažnyčios per kalėdines misterijas. Šaltiniuose minimos Juodagalvių brolijos (užsienio pirklių ir laivų savininkų susivienijimo) papuoštos Kalėdų eglės Livonijoje, pvz., 1510 Rygoje (apie pirmąją miesto Kalėdų eglę skelbia lentelė su įrašu aštuoniomis kalbomis, įmontuota grindinyje priešais rotušę), 1514 Revelyje (dabar Talinas). 1521 Elzaso gyventojams buvo suteikta teisė per Kalėdas miške nusikirsti ir parsinešti namo po eglutę. Tradicija puošti Kalėdų eglutę 16–17 a. išplito kitose Europos šalyse, vėliau ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje (šią tradiciją įdiegė imigrantai vokiečiai) ir kitur.

Kalėdų eglė Niujorke, priešais Rockefellerio centrą (2008)

Vilniaus Kalėdų eglė, įžiebta 2022 11 26 katedros aikštėje

Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, džiovintais vaisiais (taip tarsi prisimenant prarastąjį rojų), riešutais, saldumynais, spalvotais popierėliais, siūlais, šiaudinėmis figūrėlėmis. 1840 Vokietijoje princesės Elenos nusamdyti šveicarų ir vokiečių stikliai pagamino 3–20 cm skersmens rutulius, jais buvo papuošta eglė Paryžiaus Tuileries soduose. Netrukus stikliniais burbulais pradėtos puošti ir Anglijos karalienės Viktorijos, Italijos karalienės Margheritos Kalėdų eglės. Ilgą laiką ant eglės šakų buvo tvirtinamos ir deginamos vaškinės žvakės, vėliau jas pakeitė lempučių girliandos (pirmoji elektrinė lempučių girlianda sukurta 1882 Jungtinėse Amerikos Valstijose), atsirado įvairių žaisliukų. 19 a. Vokietijoje pradėtos puošti dirbtinės eglutės. Nuo 1931 Kalėdų eglės puošiamos priešais Rockfellerio centrą Niujorke. Vatikane, Šv. Petro aikštėje Kalėdų eglė pirmą kartą papuošta tik 1982, kai popiežius Jonas Paulius II ja sumanė papildyti Kalėdų simbolį prakartėlę.

Daug kur specialiai Kalėdoms auginami spygliuočiai (eglės, kėniai ir kiti).

kalėdinis atvirukas (20 a. pirma pusė; © Žemaičių muziejus Alka)

Didelės Kalėdų eglės statomos miestų ir miestelių centrinėse aikštėse, gausiai turistų lankomose vietose. Nuo 20 a. pabaigos miestuose išpopuliarėjo vadinamosios Kalėdų eglės – šviečiančiomis girliandomis ir kalėdiniais žaisliukais papuoštos įvairios eglės formos konstrukcijos, sumontuotos iš eglių šakų ir metalinių karkasų, plastikinių detalių ar kitų medžiagų.

Didžiausios Kalėdų eglės

Didžiausia Europoje Kalėdų egle laikoma Gubbio mieste (Italija) nuo 20 a. 9 dešimtmečio ant kalvos 12 km ilgio šviečiančiais laidais išraitoma 650 m aukščio ir 350 m pločio Kalėdų eglė su viršūnėje spindinčia didžiule žvaigžde. 2000 Vilniaus televizijos bokštas, papuoštas 9 km ilgio girliandomis ir šviesų instaliacijomis, buvo pripažintas aukščiausia Europos Kalėdų egle (326,47 m). Didžiausia pasaulyje Kalėdų egle pripažinta 2009 Meksike (Meksika) sukonstruota eglė (110,35 m aukščio, 35 m skersmens, metalinių konstrukcijų ir papuošimų svoris – 330 t), brangiausia pasaulyje – 2010 Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) pastatyta eglė, papuošta auksiniais ir sidabriniais burbulais bei juvelyriniais dirbiniais su brangakmeniais (jų vertė siekė 11,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 2011 Rio de Žaneire, Rodrigo-de-Freitas lagūnoje (Brazilija) pastatyta eglė pripažinta didžiausia pasaulyje plaukiojančia Kalėdų egle (85 m aukščio, 542 t svorio metalinė konstrukcija, papuošta 3,3 mln. lempučių).

Kalėdų eglė Rio de Žaneire (Brazilija, 2015)

Tradicija Lietuvoje

šiaudinė eglutė (autorė Inja Ambrozienė, 2020; © Raseinių krašto istorijos muziejus)

Tradicija per Kalėdas puošti eglutę pirmiausia atsirado didikų rūmuose ir dvaruose. Lietuviškuose šaltiniuose kalėdinė eglutė pirmą kartą paminėta 1853 (savo dienoraštyje A. Baranauskas aprašė Vainute matytą eglutę). 19 a. pabaigoje šventes su papuoštomis eglutėmis ir dovanėlėmis vaikams pradėta rengti rusiškose mokyklose (pirmosios minimos 1896 Salake, Skaudvilėje, Ukmergėje), taip norėta pritraukti slaptosiose daraktorių mokyklose mokytus lietuvių vaikus. Iš pradžių tokie vakarėliai lietuvių buvo sutikti priešiškai, teigiant, jog tai nėra lietuvių tradicija. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių kariai kalėdines eglutes puošdavo blindažuose, prie eglučių pakviesdavo ir kaimo vaikus.

Tarpukariu Švietimo ministerija ragino eglutės šventes organizuoti mokyklose. Eglučių puošimo tradicija pradėjo plisti tarp gyventojų (pirmiausia miesto), nes, pasak etnologo L. Klimkos, eglė lietuvių tautosakoje ir gyvensenoje nuo senų laikų užėmė ypatingą vietą – minima pasakose, jos piešiniais puošiami buities daiktai, velykiniai margučiai, stilizuoti motyvai atsispindi audinių ir mezginių raštuose, eglišakiais nubarstomi takeliai palydint mirusiuosius į paskutinę kelionę. Kaime maža eglutė dažnai būdavo pakabinama pirkioje prie sijos, greta šiaudų sodo. Eglutės šakelės buvo puošiamos sausainiais, spalvotuose popierėliuose įvyniotais saldainiais, šiaudiniais žaisliukais, kankorėžiais. 20 a. 3 dešimtmetyje ant eglės šakučių pradėta dėlioti vatos gumulėlius imituojant sniegą, puošti pirktiniais žaisliukais, mažomis žvakutėmis, vėliau išpopuliarėjo lempučių girliandos.

gyva Kalėdų eglutė vaikų darželyje Šiauliuose (1932; © Lietuvos švietimo istorijos muziejus)

Kalėdų eglė Vilniuje, Katedros aikštėje (2019)

21 a. Lietuvos miestų ir gyvenviečių Kalėdų eglės pradedamos įžiebti lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje. Prie jų daug kur veikia kalėdinės mugės, organizuojamos įvairios pramogos.

Kalėdų eglutės iš sagų

Kalėdų eglė Vilniuje, Rotušės aikštėje (2014)