kalėjimo mokestis

kaljimo mókestis, 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piniginis mokestis už žmogaus laikymą kalėjime ir jo saugojimą.

Mokėjo išleidžiamas į laisvę kalinys, jei buvo pripažįstamas kaltu, arba tas, kuris jį nekaltai apskundė. Jei kalinys būdavo nuteisiamas mirties bausme, mokestį mokėjo tas, pagal kurio skundą jis buvo įkalintas.

Pagal Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588) pareigūnai (vaivados, seniūnai ir kiti) galėjo imti kalėjimo mokestį iki 48 grašių iš bajoro ir iki 24 grašių iš keliuočio bei paprasto žmogaus. Neteisminių valdovo ir feodalų pareigūnų kalėjimo mokestį sudarė ne daugiau kaip 12 grašių iš baudžiamo mirties bausme bajoro ir 6 grašius iš paprasto žmogaus.

-grandinių mokestis; -kaladės mokestis

1008