kalifas

kalfas (arab. khalīfah – įpėdinis), musulmonų bendruomenės pasaulietinis ir religinis vadovas; Kalifato (632–1258) valdovas. Terminas vartojamas nuo 632, kai mirus pranašui Mahometui jo sekėjai įpėdiniu išrinko Abu Bakrą; jis ir išrinkti kalifai Omaras (634–644), Osmanas (644–656) ir Alijus (656–661) vadinami teisingaisiais kalifais. Omejadų (661–749; 14 kalifų) ir Abasidų (749–1258; 38 kalifai) laikais kalifų valdžia buvo paveldima; kalifai skelbėsi esą Alacho vietininkai žemėje. Žlugus Kalifatui, kalifais tituluodavosi kai kurių musulmonų valstybių valdovai, pretenduojantys būti jiems nepavaldžių šalių musulmonų religiniais vadovais. 10–11 a. kalifais titulavosi Kordobos kalifato Pirėnų pusiasalyje valdovai, 10–12 a. – valstybę Šiaurės Afrikoje ir Egipte valdantys Fatimidai, 1258–1517 Egipto mameliukai, 16 a.–1924 – Osmanų imperijos sultonai.

2271