Kalifòrnija (California), CA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vakaruose, prie Ramiojo vandenyno.
Aukso Vartų tiltas per San Francisco įlanką
Plotas 404 000 km2 (trečia pagal dydį JAV valstija po Aliaskos ir Teksaso). 39,03 mln. gyventojų (2022; didžiausia pagal gyventojų skaičių JAV valstija). Centras – Sacramento (528 000 gyventojų, 2022).
70,7 % Kalifornijos gyventojų yra baltaodžiai (su baltaodžiais ispanakalbiais; 34,7 % – baltaodžiai ne ispanakalbiai), 16,3 % – išeiviai iš Azijos, 6,5 % – juodaodžiai, 1,7 % – indėnai, 0,5 % – havajiečiai ir kiti Ramiojo vandenyno salų gyventojai, 4,3 % – dviejų ar daugiau negu dviejų rasių; ispanakalbiai sudaro 40,3 % visų gyventojų (2022). Miesto gyventojų 94,2 % (2020, labiausiai urbanizuota JAV valstija). Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Los Andželas (3 822,2), San Diego (1 381,2), San Jose (971,2), San Francisco (808,4), Fresno (545,6), Long Beachas (451,3), Oaklandas (430,6). Dauguma gyventojų susitelkę Ramiojo vandenyno pakrantėje Los Andželo, San Francisco, San Diego aglomeracijose ir netoli jų. Kalifornijos teritorijos didžiają dalį užima kalnai ir aukštumos. Paviršiaus vidutinis aukštis 880 metrai. Kalifornijos vakarus užima Pakrantės kalnagūbriai, rytus – Sierra Nevados kalnagūbris (didžiausias aukštis 4418 m, Whitney kalnas), vidurį – Kalifornijos slėnis. Sierra Nevados kalnagūbris pietuose susisiekia su Pakrantės kalnagūbriais, šiaurėje – su Kaskadiniais kalnais.
uostas Avalono įlankoje Santa Catalinos saloje (į pietvakarius nuo Los Andželo)
Rytuose ir pietryčiuose yra Mojave’ių ir Kolorado dykumos, gilios tektoninės įdubos (Mirties slėnis, Imperialio slėnis, Coachellos slėnis). Pakrantės kalnagūbriuose, Sierra Nevados kalnagūbryje – karstas. Nuo Imperialio slėnio iki Point Arenos kyšulio driekiasi San Andreaso lūžis – JAV stipriausių žemės drebėjimų sritis. Pajūryje klimatas mediteraninis, vidiniuose kalnų šlaituose ir Kalifornijos slėnyje – žemyninis subtropinis.
Ramiojo vandenyno krantas
Sausio mėn. aukščiausia temperatūra 12–20 °C, žemiausia –6–9 °C, liepos atitinkamai 17–37 °C ir 12–18 °C. Mirties slėnyje 1913 liepos mėnesį užregistruota aukščiausia JAV temperatūra – 56,7 °C. Kritulių per metus iškrinta nuo 50 mm (Mojave’ių dykumoje) iki 1000–2500 mm (kalnuose). Ilgiausios upės Sacramento ir San Joaquinas teka per Kalifornijos slėnį į San Francisco įlanką. Kalifornijos pietrytine riba teka Koloradas. Didžiausias ežeras – Saltono, giliausias (valstijoje ir JAV) – Tahoe. Derlingiausi dirvožemiai (trąšažemiai) yra Kalifornijos, Imperialio ir kituose slėniuose. Pakrantės kalnagūbrių ir Sierra Nevados kalnų šlaituose vyrauja kalciažemiai, pusdykumių regionuose – akmeningi gipsažemiai. Miškai užima 31,7 % Kalifornijos teritorijos, daugiausia jų yra Pakrantės ir Sierra Nevados kalnagūbriuose. Dykumose auga krūmai ir krūmokšniai, kaktusai, jukos. 8 nacionaliniai parkai, 6 nacionaliniai paminklai.
Kalifornija – ekonomiškai stipriausia JAV valstija, sukurianti apie 14 % JAV BVP. 2018 gauta pajamų iš turizmo 140,6 mlrd. JAV dolerių. Svarbiausios naudingosios iškasenos: nafta ir gamtinės dujos, smėlis, žvyras, diatomitas, asbestas, natrio sulfatas, boro mineralai, magnio rūda, auksas, perlitas, pemza; yra molio, gipso, talko, sidabro, brangakmenių, vario, molibdeno, geležies rūdų. 46,54 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (kūrenamos gamtinėmis dujomis), 9,38 % – branduolinės elektrinės, 13,99 % – saulės elektrinės, 11,34 % – didžiosios hidroelektrinės, 7,23 % – vėjo elektrinės, 5,92 % – geoterminės elektrinės, 3,03 % – biomasės elektrinės, 2,18 % –mažosios hidroelektrinės (2018). Kalifornija sukuria apie 10 % JAV apdirbamosios pramonės produkcijos vertės. Pramonės plėtra glaudžiai susijusi su Kalifornijos mokslo ir mokslinių tyrimų institucijomis, svarbiausios: Kalifornijos universitetas su 8 filialais, Stanfordo, Pietų Kalifornijos universitetai, Kalifornijos techologijų institutas su Mount Wilsono ir Palomaro observatorijomis.
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – elektronikos ir elektros įrenginių, pramoninių mašinų pramonė; gaminama puslaidininkiai, kompiuteriai ir kompiuterinė įranga, siurbliai, varikliai, turbinos, mašinos paslaugų pramonei ir kita. Maisto pramonės įmonės daugiausia perdirba vaisius, daržoves, žuvis, mėsą, gamina vyną. Prietaisų gamybos įmonės gamina medicinos instrumentus ir prietaisus, elektros matavimo ir analizavimo prietaisus, naudojamus moksliniams tyrimams, fotografijos techniką. Transporto priemonių pramonės svarbiausia šaka – aviacijos ir kosmoso pramonė; gaminama civiliniai ir kariniai lėktuvai, nešančiosios raketos ir kitos priemonės kosminei erdvei tirti. Valstijoje dar statomi ir remontuojami laivai, gaminami ir surenkami automobiliai. Kino pramonė (Los Andželo aglomeracijoje).
pastatas Theme Building Los Andželo tarptautiniame oro uoste
Pramonės įmonės sutelktos Kalifornijos pietuose ir San Francisco įlankos pakrantėje. Aviacijos pramonės įmonių daugiausia Los Andžele ir San Diego, automobilių surinkimo – San Fernando slėnyje (prie Los Andželo) ir Fremonte, laivų statybos – San Diego, maisto – Kalifornijos slėnyje (Sacramento, Stocktone, Fresno, Bakersfielde). San Francisco aglomeracijoje sutelktos automobilių surinkimo, laivų statybos, maisto, chemijos pramonės, poligrafijos, mašinų pramonės įmonės. Dauguma kompiuterių gamybos kompanijų įsikūrusios San Jose‑Palo Alto regione (vadinamajame Silicio slėnyje). Kalifornija tiekia apie 10 % JAV žemės ūkio produkcijos, iš jų 76 % sudaro augalininkystės produkcija. Kalifornija tiekia beveik visą JAV graikinių riešutų, migdolų, nektarinų, alyvuogių, datulių, figų, granatų, persimonų produkciją, t. p. pirmauja tarp kitų JAV valstijų pagal salotų, pomidorų, brokolių, žiedinių kopūstų, salierų, morkų, špinatų, abrikosų, vynuogių, citrinų, braškių, slyvų, persikų, avokadų produkciją. Dar auginami vilnamedžiai, ryžiai, saldieji kukurūzai, cukriniai runkeliai, ruošiamas šienas. Daržovių daugiausia išauginama Kalifornijos, Imperialio, Salinaso slėniuose, vaisių – Kalifornijos pietuose ir San Joaquino slėnio pietryčiuose, vilnamedžių – San Joaquino slėnio pietuose. Kalifornija pirmauja tarp kitų JAV valstijų pagal kiaušinių ir pieno produkciją. Veisiama daugiausia galvijai, vištos, kalakutai ir avys. Kalifornija užima II vietą JAV po Aliaskos pagal sugaunamų žuvų kiekį; daugiausia gaudoma tunai, lašišos, uotai, skumbrės, ančiuviai, dar krabai ir krevetės. Žvejybos didžiausi uostai: San Pedro, San Francisco, San Diego, Monterey, Santa Barbara. Sierra Nevadoje ir Kalifornijos šiaurės vakaruose kertamas miškas, ruošiama mediena. Tarp Kalifornijos prekybos uostų svarbiausi yra San Francisco įlankos ir Los Andželo‑Long Beacho kompleksai. 6 tarptautiniai oro uostai: Los Andželo, San Francisco, San Jose, San Diego, Fresno, Sacramento.
Los Andželo panorama
Santa Barbaros panorama; priekyje – Teismo rūmai
San Francisco
Berkeley panorama; priekyje – universiteto pastatai ir Satherio bokštas
Sacramento miesto centras
Istorija
Apie 1540 į dabartinę Kaliforniją (čia gyveno pajutai, hokai ir kitos indėnų gentys) atvyko pirmieji europiečiai – ispanai. 18 a. pabaigoje ispanai pranciškonai čia įkūrė 21 misiją (pirmąją – 1769 San Diego). Iki 1821 Kalifornija buvo Ispanijos kolonija, vėliau – Meksikos provincija.
Kilus 1846–48 JAV–Meksikos karui Kalifornijoje apsigyvenę amerikiečiai kolonistai paskelbė jos nepriklausomybę, po šio karo Kalifornija atiteko JAV. 1848 prie dabartinio Sacramento radus aukso labai padaugėjo gyventojų (per dešimtmetį nuo 10 000 iki 250 000), 19 a. antroje pusėje (ir vėliau) atsikėlė daug išeivių iš Azijos, pirmiausia iš Kinijos ir Japonijos.
1850 Kalifornija tapo JAV 31‑ąja valstija. Nors vergija čia buvo įteisinta, per 1861–65 JAV pilietinį karą Kalifornija neprisidėjo prie atsiskyrusių Pietų valstijų.
20 a., ypač po II pasaulinio karo, Kalifornijos ūkis buvo plėtojamas sparčiai ir visapusiškai (kasyba, pramonė, žemės ūkis, turizmas, kino industrija ir kita).
Lietuviai
Pirmieji lietuviai Kalifornijoje kūrėsi 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Jau iki I pasaulinio karo čia veikė lietuvių organizacijų skyriai. Iki II pasaulinio karo Kalifornijoje gyveno apie 1000 lietuvių; daugiau jų dėl gerų klimato sąlygų į Kaliforniją kėlėsi iš kitų JAV vietovių.
Po II pasaulinio karo Kalifornijoje apsigyveno daugiau lietuvių; jie kūrėsi Berkeley, Long Beache, Los Andžele (Los Andželo lietuviai), Oaklande (Oakland. LIETUVIAI), San Diego (San Diego. LIETUVIAI), San Francisco (San Francisco lietuviai), San Jose, Santa Monicoje ir kitur.
1947 Oaklande pradėtas leisti mėnesinis žurnalas Kalifornijos lietuvis (nuo 1950 Los Andžele – Lietuvių dienos). 1951 Los Andžele įkurta JAV lietuvių bendruomenės Vakarų apygarda. 1982 ši apygarda vienijo 6, 2003 – 8 apylinkes, veikiančias Kalifornijoje ir gretimose valstijose.
Kalifornijos valstijoje veikia šios JAV lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos apylinkės: Aliaskos (nuo 1997), Arizonos (nuo 1963), Los Andželo (nuo 1953), San Francisco (nuo 1954), San Diego (nuo 1968), Portlando (nuo 1957), Vašingtono (nuo 1979). Kalifornijoje veikė šios Vakarų apygardos apylinkės: Long Beacho (nuo 1954, vėliau – Lietuvių klubas), Santa Monicos. Los Andžele veikia lietuvių katalikų Šv. Kazimiero (įkurta 1941), Santa Monicoje – evangelikų liuteronų parapija (1952), t. p. Los Andžele (nuo 1949) ir Santa Monicoje (1964–76 su pertraukomis) – lituanistinės mokyklos. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio pradžios Los Andžele rengiamos Kalifornijos lietuvių dienos, nuo 1952 transliuojama Kalifornijos lietuvių radijo programa.
Lietuvos sovietų okupacijos metais JAV lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos valdyba užmezgė ryšius su aukštais JAV valdžios pareigūnais, rengė politines manifestacijas, rinko aukas Lietuvos laisvinimo reikalams. 1960 Kalifornijoje gyveno 19 421 lietuvis.