Kalifornijos pusiasalis
Kalifòrnijos pùsiasalis, Žemutnės Kalifòrnijos pùsiasalis (Península de la Baja California), Žemutnė Kalifòrnija (Baja California), pusiasalis Meksikos šiaurės vakaruose, skiriantis Kalifornijos įlanką nuo Ramiojo vandenyno. Ilgis apie 1200 km, plotis 50–200 km, plotas 144 000 km2.
Rytiniai krantai daugiausia statūs, aukšti, vakariniai – žemi, akumuliaciniai (didžiausia – Sebastiáno Vizcaíno įlanka). Rytuose išilgai pusiasalio tįso 500–1500 m aukščio vulkaninių ir kristalinių masyvų virtinė; didžiausias aukštis 3100 m (Pico del Diablo kalnas). Kalifornijos pusiasalis yra dalis Ramiojo vandenyno litosferos plokštės, kurią Kalifornijos įlankos riftas ir San Andreaso sprūdis skiria nuo Šiaurės Amerikos plokštės. Būna žemės drebėjimų. 2 veikiantys ugnikalniai – Trijų Mergelių (Las Tres Vírgenes) ir Didysis (La Giganta). Klimatas šiaurėje subtropinis, pietuose tropinis. Kritulių nuo 100 mm (rytiniame krante) iki 300 mm (vakariniame) per metus; kalnuose apie 400 milimetrų. Upės periodinės ir epizodinės. Druskingi ežerai. Pusdykumių ir dykumų augalija. Kalnuose yra pušynų ir mišriųjų (ąžuolų ir pušų) miškų. Kasama vario, mangano rūdos, akmens druska, sidabras, auksas.
Kalifornijos pusiasalio dykuminis kraštovaizdis
El Vizcaíno biosferos rezervatas; nacionaliniai parkai: 1857 Konstitucijos, Sierra de San Pedro Mártiro ir Kalifornijos pusiasalio Centrinės dykumos.
Turizmas. Didžiausi miestai: Tijuana, Ensenada, La Pazas.
Trijų Mergelių (Las Tres Vírgenes) ugnikalnis
San Lucaso kyšulio uolos
-California