Kalgula (Caligula), tikr. Gãjus Cèzaris Germãnikas (Gaius Caesar Germanicus) 12 08 31Antijus (dabar Anzio) 41 01 24Roma, Romos imperatorius (37–41). Julijų Klaudijų dinastijos. Karvedžio Germaniko ir imperatoriaus Augusto vaikaitės Agripinos Vyresniosios sūnus.
Vaikystėje su motina lydėdavo tėvą karo žygiuose; avėjo tokius pačius kaip ir kiti kariai batus; iš čia kilo jo pravardė Kaligula (lotyniškai caligula – kareivio batukas). Imperatoriumi tapo po Tiberijaus mirties. Pirmaisiais valdymo metais sutarė su Senatu, vėliau siekė neribotos valdžios ir garbinimo. Garsėjo žiaurumu (manoma, dėl epilepsijos ar nežinomos ligos, kuria sirgo). Susidorojo su potencialiais varžovais (tarp jų – Tiberijaus vaikaitis Tiberijus Gemelas) ir jam nepatinkančiais asmenimis, senatoriais. Valstybės lėšas leido užgaidoms tenkinti, pramogoms, statyboms. Valstybės iždą pildė didindamas mokesčius, konfiskuodamas turtą (ypač senatorių). 39 surengė nerezultatyvų žygį prieš germanus, 40 – į Galiją. Tironiškas valdymas kėlė visuotinį nepasitenkinimą; Kaligula, jo žmona ir duktė buvo nužudyti sąmokslininkų.
Kaligula (marmuras, 1 a., Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Kaligula (marmuras, 1 a., Carlsbero gliptoteka Kopenhagoje)