„Kalila ir Dimna“, arabų ir persų pasakėčių apie gyvūnus rinkinys; pamokymai didikams, kaip teisingai valdyti. Pasakėčių pagrindą sudaro 6 a. iš sanskrito į vidurinę persų kalbą (pehlevi) laisva forma išverstas senovės Indijos legendų rinkinys Pančatantra, pavadintas personažų (šakalų) vardais. Arabams užkariavus Persiją islamo konvertitas persas Ibn al Mukaffa 8 a. iš vidurinės persų kalbos laisva forma išvertė į arabų kalbą, sukūrė rinkiniui įvadą, skyrių apie abejones dėl religijos, pasakojimą apie Dimnos teismą. Arabiškas pasakėčių vertimas vėliau 8 kartus buvo sueiliuotas. Naująja persų kalba (farsi) rinkinį 10 a. sueiliavo žymiausias Samanidų poetas Rūdaki (išliko tik keliasdešimt nedidelių fragmentų, daugiausia dvieilių), 16 a. – Huseinas Vajizas Kašifi, 16 a. pabaigoje rinkinys dar kartą perkurtas farsi Didžiųjų Mogolų valdomoje Indijoje. 10 a. Kalila ir Dimna išverstas į sirų, 11 a. – graikų, iš graikų – į senąją slavų kalbas. 12 a. arabiškas tekstas išverstas į hebrajų, 13 a. – ispanų, 15 a. pabaigoje – vokiečių, 20 a. – į rusų kalbas.
2774