Kalimãchas (Kallimachos) apie 305 pr. Kr.? apie 240 pr. Kr.?, senovė graikų mokslininkas, poetas. Žymiausias helenizmo laikotarpio poetas. Mokėsi ir dirbo Aleksandrijoje. Vadovavo Aleksandrijos bibliotekai, pagal dalykinę sistemą surašė jos knygas; laikomas bibliotekos katalogo išradėju. Sąraše pateikė autorių biografijas, veikalų pavadinimus ir aprašymus, sukūrimo aplinkybes, pastabas dėl autentiškumo, tad katalogas turi ir literatūros istorijos veikalo ypatybių. Išliko 6 himnai: 5 (skirti Dzeusui, Apolonui, Artemidei, Delo salai, Demetrai) sukurti hegzametru, vienas (apie Paladės prausimą) – eleginiu distichu. Juose pasakojama apie dievo gimimą arba kitą gyvenimo momentą, šlovinami jo žygiai ir darbai, pateikiama mitologijos, religijos, geografijos ir kitokių žinių. Dar liko apie 60 epigramų mirties, draugystės, meilės, puotų ir kitais motyvais, 40 eilučių iš vienos šventyklos įkūrimo istoriją aiškinančio epilijo Hekalė, jambais parašytų eilėraščių (2 pasakėčios, 5 etiologiniai eilėraščiai, vienas skirtas gimimo dienai ir kelionei, viename aprašyta Feidijo statula, 5 poleminio pobūdžio). Žymiausias eleginiu distichu sukurtas kūrinys – Priežastys (4 knygos), skirtas kultams, šventėms, papročiams, apeigoms, iš jo žinomi 2 didesni – Berenikės kasa, Akontijas ir Kidipė – ir daug smulkių fragmentų. Šio kūrinio įvade Kalimachas išdėstė programinius principus, kuriuos perėmė helenizmo literatūra – atsisakyti ilgų pasakojamųjų kūrinių, didelių epų, rašyti trumpus epilijus ar didaktines poemas, juose pateikti daug mokslo žinių. Parašė traktatus Apie varžybas, Apie nimfas, Apie upes, Barbarų papročiai, Genčių pavadinimai, Salų ir miestų įkūrimai ir vardų pakeitimai (visi neišlikę).
273