Kaliningrãdo sritiẽs lietùviai
Lietuvininkų (Prūsijos lietuvių) dėl nacių 1945 įvykdytos gyventojų evakuacijos į Vokietiją ir vėlesnio sovietinio genocido srityje, manoma, liko tik kelios dešimtys. Lietuviai (didžlietuviai) yra pokario migrantai: pasitraukusieji iš LSSR per prievartinę kolektyvizaciją, dar daugiau buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kuriems sovietų valdžia neleido grįžti į Lietuvą. Daug lietuvių į sritį atsikėlė (vėliau daugelis grįžo), kai 1957–65 LSSR Liaudies ūkio taryba vadovavo Kaliningrado srities mėsos ir pieno, celiuliozės ir popieriaus, transporto pramonei – sričiai reikėjo specialistų. Kiti migrantai – lengvesnės duonos ieškotojai (srityje buvo daug tuščių sodybų), stribai, pabėgę nuo kaimynų paniekos, ar nusikaltėliai, persikėlę dėl persekiojimo už kriminalinę veiklą. Daugiausia apsigyveno žemaičių, suvalkiečių, dzūkų. Manoma, kad 20 a. 7 dešimtmetyje srityje gyveno daugiau kaip 40 000 (apie 6,2 % srities gyventojų) lietuvių.
Nuo 8 dešimtmečio lietuvių dėl rusifikacijos (dauguma šeimų – mišrios) bei kėlimosi į Lietuvą (daugiausia kėlėsi buvę tremtiniai) mažėjo. 1970, manoma, lietuvių dar gyveno daugiau kaip 30 000 (apie 4,1 %).
Rusijos Federacijos gyventojų 1989 ir 2002 surašymų duomenimis (veikiausiai pakoreguotais), lietuviais atitinkamai užsirašė 18 100 (2,08 %) ir 13 400 (1,5 %) srities gyventojų. Lietuvių mažėja ir dėl to, kad jie neturi savo mokyklų ir kompaktiškų gyvenviečių. Po rusų, baltarusių ir ukrainiečių lietuviai vis dar yra ketvirti pagal skaičių. Lietuvybę išlaikyti padeda nuo 20 a. pabaigos srityje veikiančios katalikų parapijos (jų yra daugiau kaip 20; įkūrė kunigas A. Gauronskas, kai kuriose pamaldos vyksta ir lietuvių kalba).
Daugiausia lietuvių gyvena Karaliaučiaus mieste ir apylinkėse (apie 3500 žmonių), Tilžėje (Sovetske; daugiau kaip 2000 žmonių), Gastų (Slavsko; apie 2200 žmonių) ir Ragainės (Nemano; apie 1800) rajonuose, t. p. Nemuno kairiojo kranto gyvenvietėse.
Nuo 20 a. 9 dešimtmečio lietuviai turi savo organizacijų – Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenę su padaliniais, veikia Kaliningrado srities regioninė lietuvių tautinė kultūrinė autonomija, Karaliaučiaus-Kaliningrado regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, Karaliaučiaus krašto lietuvių jaunimo sąjunga. Kaliningrado srities lietuviais rūpinasi ir materialiai remia ir Čikagoje veikianti Mažosios Lietuvos lietuvių draugija.
1749