Kaliningrado sritis
Kaliningrãdo srits (Калининградская область, Kaliningradskaja oblast), Karaliáučiaus Krãštas, yra Rusijos Federacijos vakaruose. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Lietuva, pietuose – su Lenkija. Vakaruose prieina prie Baltijos jūros. Plotas 15 125 km2. 1 029 966 gyventojai (2021); gyvena rusai (78,6 %), ukrainiečiai (1,2 %), baltarusiai (1,1 %), armėnai (0,8 %), lietuviai (0,4 %), vokiečiai (0,4 %), lenkai (0,1 %). Centras – Karaliaučius (Kaliningradas; 493 256 gyventojai, 2021). Kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2021): Įsrutis (Čiarniachovskas; 39,1), Tilžė (Sovetskas; 38,5), Gumbinė (Gusevas; 28,1), Cimerbudė (Svetlas; 21,4). Miesto gyventojų 76,8 % (2021). Kaliningrado sritis suskirstyta į 13 rajonų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis Kaliningrado srityje
Šiaurės vakaruose yra Kuršių marios ir Kuršių nerijos pietinė dalis, pietvakariuose – Aismarės ir Aismarių nerijos šiaurinė dalis, pietryčiuose – Baltijos aukštumų dalis (iki 230 m aukščio), šiaurėje – Nemuno žemuma. Pajūryje yra polderių. Klimatas vidutinių platumų, pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –3 °C iki –5 °C, liepos 15–17 °C. Per metus iškrinta apie 700 mm kritulių. Didžiausios upės: Prieglius, jo intakas Alna, Nemunas, Šešupė. Srityje yra Vištyčio ežero didžiausia dalis (kita dalis priklauso Lietuvai). Miškai užima apie 15 % Kaliningrado srities teritorijos. Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis (kita dalis Lietuvoje). Kaliningrado srities teritorijoje yra kultūros paveldo paminklų.
Srityje gaunama nafta (Baltijos jūros šelfe ir sausumoje), kasama gintaras (apie 90 % išžvalgytų pasaulio gintaro išteklių), durpės. Yra rusvųjų anglių, akmens druskos telkinių. 1996 įkurta specialioji ekonominė zona. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – mašinų, metalo apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, maisto (daugiausia žuvų) pramonė. Yra statybinių medžiagų, lengvosios pramonės įmonių; Palvininkuose (Jantarnyj) – gintaro kombinatas.
Dirbamoji žemė užima apie 48 % Kaliningrado srities teritorijos; auginama daugiausia pašariniai augalai, javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir daržovės. Bioprodukcinio ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė; veisiama daugiausia galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Žvėrininkystė. Žvejyba. Plentų yra 7,4 tūkst. km (iš jų – 6,8 tūkst. km su kieta danga), geležinkelių (pervežama apie 90 % krovinių) – 756 km; jie jungia Karaliaučių su Maskva, Sankt Peterburgu, Gdansku, Berlynu. Laivuojamas Nemunas, Prieglius. Prekybos didžiausi uostai – Karaliaučius, Ylava, žvejybos – Karaliaučius, Naujieji Kuršiai (Pionerskij), upių – Karaliaučius, Tilžė. Karaliaučiaus tarptautinis (nuo 1992) oro uostas (Chrabrovo). Kurortai: Rūsiai (Svetlogorskas), Krantas (Zelenogradskas), Naujieji Kuršiai bei Otradnojės gyvenvietė.
Kaliningrado sritis. Palvininkai (gintaro kasykla)
Mokslo tiriamieji darbai atliekami universitetuose (pvz., Kaliningrado universitete) ir kitose aukštosiose mokyklose ir mokslo įstaigose. Bibliotekos. Muziejai ir galerijos (dauguma Karaliaučiuje). Veikia lietuviškos klasės, sekmadieninės mokyklos, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio lietuviai turi savo organizacijų (Kaliningrado srities lietuviai).
Kaliningrado sritis. Baltijos jūros pakrantė
Kaliningrado sritis. Kuršių nerija